Įdomioji „Grindos“ buhalterija

(Puslapis 1 iš 3)


Fotodienos nuotr.

Atnaujinta:2019-10-20 22:42

Martynas Pasiliauskas, Paulius Tumosa / Ekonomika.lt

2010-09-13 16:04

Jau buvo rašyta apie Vilniaus savivaldybei pavaldžios įmonės „Grinda“ gyvūnų karantinavimo bei buhalterinės apskaitos subtilybes. Šį kartą pažiūrėsime atidžiau į šios įmonės buhalterinius įrašus, paviešintus savivaldybės Audito ir kontrolės tarnybos.

Anot tarnybos ataskaitos, reikalavimų neatitiko bendrovės buhalterinė apskaita, o įmonės darbuotojų atlygis kas mėnesį keitėsi dėl paslaptingų koeficientų. Taip pat „Grinda“, palyginus su kitomis šalies bendrovėmis, taikė itin didelius įkainius kelių priežiūrai. Bendrovės direktorius Algimantas Vilūnas audito išvadas griežtai neigė, o Vilniaus savivaldybės komentarų portalui sulaukti nepavyko.

„Lanksti“ buhalterinė apskaita

Savivaldybės Audito ir kontrolės tarnybos darbuotojai atliko patikrinimą ir gegužės mėnesį pateikė stulbinamas išvadas. Jie aptiko keistą faktą – buhalterinę apskaitą, kurios įrašus galima bet kada ir bet kaip taisyti nepaliekant jokios žymos.

Įmonėje nėra vieningos buhalterinės apskaitos programos, kuri užtikrintų vientisą apskaitos sistemą, apjungtų visas apskaitos sritis, užtikrintų saugų apsikeitimą apskaitos duomenimis bei leistų šiuos duomenis apdoroti keliais būdais. Finansinės atskaitomybės duomenys suvedami paprasčiausia „Microsoft Excel“ programa, todėl visais apskaitos aspektais galima vykdyti pataisymus bet kuriuo laiku ir bet kuriomis suminėmis išraiškomis bei vykdyti pataisymus be atskiro dokumentavimo, bei registravimo.

Įmonėje nėra valdymo apskaitos, o tuo pačiu neskaičiuojami veiklos kaštai, remiamasi tam tikra ekonomine-gamybine analize, intuicija ir kvalifikuotais sprendimais.

„Grindos“ direktorius A. Vilūnas neigia šias Savivaldybės audito išvadas, sakydamas: „Teiginys apie neaiškią buhalterinę apskaitą visiškai nepagrįstas, nes nei Valstybinė mokesčių inspekcija, nei „Sodra“, nei nepriklausomas auditas jokių pretenzijų neturi. Čia tik galima diskutuoti dėl vienokios ar kitokios buhalterinės apskaitos programos taikymo“.

Veiklos rodikliai – ne visai tikri

Savivaldybės auditas nustatė, kad „Grinda“, galbūt , akivaizdžiai siekė nuslėpti tikruosius įmonės veiklos rodiklius. Įmonės finansinėje atskaitomybėje skelbiamas materialus ilgalaikis turtas nesutampa su didžiojoje buhalterinėje knygoje skelbiamu materialu ilgalaikiu turtu. „Grinda“ lietaus nuotekų tinklus balanse atvaizdavo 82 568 374 Lt, o didžiojoje knygoje, kur kaupiami visi buhalteriniai duomenys – 72 276 834 Lt, skirtumas – -10 291 540 Lt.

Panaši situacija ir su nebaigtais statyti vandens valymo įrenginiais. Jie atvaizduoti balanse – 17 264 553 Lt, o didžiojoje buhalterinėje knygoje – 27 556 093,46 Lt, skirtumas jau +10 292 540 Lt. Šie nebaigti įrenginiai didžiojoje knygoje atvaizduoti kaip nebaigta statyba, o balanse atvaizduoti kaip „lietaus nuotakų tinklai“.

Straipsnio puslapiai:

- Martynas Pasiliauskas, Paulius Tumosa

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas