Imigracija svarbi ir esant dideliam nedarbui

(Puslapis 1 iš 2)


Eltos nuotr.

Vaiva Šečkutė / manofinansai.lt

2013-01-24 12:46

Spartų nedarbo lygio mažėjimą pastaruosius dvejus metus lėmė ne tik kuriamos naujos darbo vietos, bet ir emigracija. Trumpuoju laikotarpiu emigracija mažina nedarbą bei valstybės išlaidas socialinei apsaugai, o emigrantų artimiesiems siunčiami pinigai skatina vartojimą šalies viduje. Tiesa, emigrantų perlaidų suma, nors ir išliko didelė, per tris 2012 m. ketvirčius, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, sumažėjo daugiau nei penktadaliu - iki 2,9 mlrd. litų.

Emigracijos žalą dažniausiai aptariame emocionaliai, siedami ją su apdainuota trijų milijonų gyventojų riba. Tačiau ilguoju laikotarpiu daug svarbesnis yra ne gyventojų, o darbo jėgos skaičius, kuris tiksliau atspindi šalies potencialą kurti vertę ir išlaikyti nedarbingus šalies gyventojus. Kiekvienais šio dešimtmečio metais natūrali gyventojų kaita ir emigracija lems tai, kad darbdaviams teks rinktis vis iš mažesnio kandidatų skaičiaus laisvoms darbo vietoms užimti. Maža to, struktūrinio nedarbo problemos, kuomet net esant gana dideliam bedarbių skaičiui tinkamą kandidatą rasti sunku, pastebimas jau dabar. Augant ekonomikai ir toliau mažėjant nedarbo lygiui, darbo jėgos trūkumo problemos tik ryškės.

Imigracija pernai augo 36 proc. - jau lėčiau nei užpernai, kai ji padidėjo net tris kartus. Tačiau matoma reemigracijos tendencija leidžia artimiausiais metais tikėtis bent kelių procentų metinės imigracijos augimo. Jei emigracija kasmet mažėtų panašiu tempu kaip mažėjo pernai, o imigracija kasmet augtų 5 proc., neigiama migracijos įtaka gyventojų skaičiui išnyktų jau 2015-aisiais. Nepaisant to, darbo jėgos skaičius artimiausius kelerius metus vis tiek mažės, nes dėl mažo gimstamumo į darbo rinką kiekvienais metais įsilies vis mažiau žmonių. 2019-ųjų pradžioje 20-24 metų gyventojų bus tik 176 tūkstančiai arba 39 tūkstančiais mažiau nei buvo 2012-ųjų pradžioje.

Tokioje perspektyvoje griežta imigracijos politika vis labiau varžys ekonomikos augimą. Ilgos ir gana sudėtingos procedūros, kurias reikalaujama atlikti norint įdarbinti darbuotojus iš ne ES šalių, lemia, kad tokią darbo jėgą gali samdyti tik įmonės, turinčios pakankamai resursų ir galinčios laukti. Apskritai, pernelyg griežta imigracijos politika lemia mažesnį įmonių konkurencingumą, nes jos gali lėčiau reaguoti į pokyčius rinkoje, atsiranda rimtas papildomas trukdis plėtrai.

Tiesa, pasiūlymai liberalizuoti imigracijos politiką yra gana nepopuliarūs, todėl politiškai gali būti sunkiai įgyvendinami. Kartais būgštaujama dėl galimų neigiamų imigracijos pasekmių - to, kad vietos gyventojams teks konkuruoti su iš žemesnio pragyvenimo lygio šalių atvykusiais imigrantais, taip pat dėl to galinčių kilti socialinių problemų, kurios pastebimos kai kuriose senosiose ES valstybėse. Tačiau Lietuvos socialinės apsaugos sistema yra skurdesnė nei daugumoje Vakarų Europos šalių, todėl mažai tikėtina, kad užsienio piliečiai mūsų šalį rinktųsi ne dėl darbo vietų, o dėl socialinių pašalpų.

Straipsnio puslapiai:

- Vaiva Šečkutė

manofinansai.lt

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas