Įmonės įstatų keitimas, įvedus eurą

(Puslapis 1 iš 3)


Bendrovės nuotr.

Ekonomika.lt

2015-01-15 10:42

 2015 m. sausio 1 diena, be abejonės, tapo viena iš svarbiausių dienų Lietuvos ekonomikos istorijoje, nes nuo šios datos Lietuva tapo devynioliktąja visaverte euro zonos nare, kurioje pradėta naudoti bendroji Europos Sąjungos valiuta – euras. Tačiau, suvokiant šio žingsnio svarbą, turime nepamiršti nesudėtingų, bet ypatingai svarbių veiksmų įmonės viduje, siekiant kuo įmanoma lengviau ir greičiau prisitaikyti prie naujos valiutos.

Įvedus eurą Lietuvoje visos įmonės privalo keisti savo įstatus, kuriuose į eurus turi būti perskaičiuota įmonės įstatinio kapitalo vertė. Praeitų metų rudenį Lietuvos Respublikos Seimas svarstė ir priėmė Ūkio ministerijos parengtą įstatymą, reglamentuojantį akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių įstatinio kapitalo ir vertybinių popierių nominalios vertės išraiškos eurais bei įstatų keitimo procedūras (toliau- Specialusis įstatymas), kurios įsigaliojo nuo 2015 m. sausio 1 d.

Vadovaujantis Specialiuoju įstatymu iki šių metų pradžios įsteigtų uždarųjų akcinių bendrovių (toliau- UAB) ir akcinių bendrovių (toliau- AB) įstatinio kapitalo, akcijų ir obligacijų, įskaitant konvertuojamąsias obligacijas, nominalios vertės turi būti pakeistos iš litų į eurus nuo 2015 m. sausio 1 d.

Iki 2015 m. sausio 1 d. įsteigtoms UAB ir AB yra nustatytas 24 mėnesių laikotarpis, tai yra iki 2016 m. gruodžio 31 d. , per kurį įmonės privalo pakeisti įstatus. Juose nuosavybės vertybinių popierių (akcijų) nominalioji vertė turi būti keičiama vadovaujantis Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo ir Specialiojo įstatymo nuostatomis. Įstatinio kapitalo dydis, kuris yra lygus visų pasirašytų bendrovės akcijų nominalių verčių sumai, turi būti išreikštas eurais euro centų tikslumu. Dėl akcijos nominalios vertės eurais euro centų tikslumu suapvalinimo susidaręs įstatinio kapitalo dydžio pokytis nėra laikomas įstatinio kapitalo didinimu ar mažinimu ir turi būti registruojamas apskaitoje kaip bendrovės finansinių metų, kurie apima euro įvedimo dieną, pajamos (kai pokytis neigiamas) arba sąnaudos (kai pokytis teigiamas). Taip pat, vertybinių popierių nominalios vertės išraiškos litais keitimas į išraišką eurais neturi jokios įtakos vertybinių popierių savininkų turimoms teisėms ir pareigoms. Visų naujai steigiamų bendrovių akcijų nominali vertė nuo 2015 m. sausio 1 d. turi būti atitinkamai išreikšta eurais.

Ūkio ministerijos parengtu Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimu, kuris įsigaliojo nuo 2015 m. sausio 1 d., naujai steigiamos bendrovėms yra sumažintas įstatinis kapitalas: UAB įstatinis kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 2.500,00 eurų (iki įstatymo pakeitimų priėmimo – 10.000,00 litų, t. y. apie 2.896,00 eurų), o AB – 40.000,00 eurų (iki įstatymo pakeitimų priėmimo – 150.000,00 litų, t. y. apie 43.443,00 eurų).

Pagal Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo nuostatas įstatų keitimas yra visuotinio akcininkų susirinkimo išimtinė kompetencija, o vadovaujantis aukščiau minėtu įstatymu, sprendimas dėl bendrovės įstatų pakeitimo yra priimamas visuotinio akcininkų susirinkimo kvalifikuota balsų dauguma, kuri negali būti mažesnė kaip 2/3 visų susirinkime dalyvaujančių akcininkų. Tam, kad visuotinis akcininkų susirinkimas apskritai būtų laikomas įvykusiu, jame privalo dalyvauti akcininkai, kuriems priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip 1/2 visų balsų. Tačiau, jeigu įmonėje įstatų keitimas reikalingas tik išimtinai siekiant pakeisti juose nurodytą įstatinio kapitalo nominalią vertę litais į eurus, šio veiksmo atlikimui pakaks supaprastintos procedūros. Skirtingai nei pagal Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymą, Specialusis įstatymas nenustato kvorumo būtinumo, o sprendimas dėl įstatų keitimo gali būti priimtas paprasta susirinkime dalyvaujančių akcininkų balsų dauguma.

Straipsnio puslapiai:

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas