Imsime Baltijos regioną 2020 ar Marsą 2030 metais? (4)


Atnaujinta:2010-10-30 20:01

Neringa Medutytė / Ekonomika.lt

2010-10-30 20:01

Mokantis žurnalistinio amato teko žiūrėti reportažą apie Arvydą Sabonį ir, tikiuosi, jau karjerą baigusį, krepšininką kalbinusį kolegą. Buvo juokinga. Ir siaubingai gėdinga. Kaip vargšui reporteriui pavyko taip nusišnekėti?

Šedevrą teko prisiminti po A. Kubiliaus vizito į Daniją. Tikrai būtų buvę įdomu matyti vienos turtingiausių ir pažangiausių pasaulyje šalies piliečių veidus, kai kažkokios šalies, kurią ne visi žemėlapyje randa, atstovas skelbia pranašystes apie būsimus technologijos stebuklus ne kur kitur, o Lietuvoje.

Drąsus pasisakymas šaliai, kuri dar visai nėra turėjusi jokios kryptingos ūkio strategijos, išskyrus penkmečio planus. Anot Ūkio ministerijos, iki 2020 metų Lietuva turėtų tapti inovacijų centru Šiaurės ir Baltijos šalių regione.

Na, „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ taip pat žadėjo, kad 2009 metais pasaulis išgirs apie Lietuvą, ko negirdėjęs. Bet bankrutavus „flyLal“, pasaulis net neturėjo kaip civilizuotai atvykti. Vilniaus Europos kultūros sostinės biuras ne tik neturėjo reklaminio klipo, bet apskritai nesirūpino renginio viešaisiais ryšiais ir svetainėje „Youtube“ įvedus „Vilnius 2009“ pirmame puslapyje puikavosi sovietinio Vilniaus vaizdai skambant sovietiniams manifestams. Daug vieni apie kitus tais metais sužinojome.

Įdomu, kad iki 2010 metų liko tik 10 metų, o lėktuvai iš čia skrenda pilni šalimi nusivylusių, piktų, pažemintų žmonių. Įdomu, kokiomis jie istorijomis apie mūsų šalį stebina užsieniečius?

Lietuvos mokslininkai tik puse lūpų kalba, kad negauna jokio finansavimo, neturi galimybių atlikti profesinių užduočių, o ką jau bekalbėti apie galimybes tobulintis. Niekas jų negirdi, kai kalba ir apie tai, kad jau nebėra jaunų specialistų. Ne veltui Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos prezidentas Danas Arlauskas sakė, kad Lietuvai reikia „baigti svaičioti“ apie lietuviškas technologijas ir skatinti kitas sritis.

Tad gal geriau Andrius Kubilius kalbėtų realiau – susitartų su NASA mokslininkais, derybos jam puikiai sekasi, kad pirmaisiais eksperimento „Bilietas į vieną pusę“, skirto Marso kolonizacijai iki 2030 metų, dalyviais taps lietuviai. Ir mokslui, ir šaliai, ir išskrendantiems bus naudinga.

 

- Neringa Medutytė

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas