Infliacijos šuolis kitais metais ‒ neišvengiamas

(Puslapis 1 iš 2)


Asmeninio archyvo nuotr.

Nerijus Mačiulis / Ekonomika.lt

2015-09-30 14:52

Infliacijos rodiklis svarbus ne tik gyventojams, bet ir vyriausybei – jis turi tiesioginės įtakos prognozuojamoms biudžeto pajamoms, o taip pat ir planuojamoms išlaidoms. Ekonomistų infliacijos rodiklių prognozės paprastai nelabai skiriasi, tačiau šiuo metu 2016 metų prognozių spektras yra labai platus – nuo 0,3 iki 2,5 procento. Koks scenarijus labiausiai tikėtinas ir kodėl?

Šiemet vartotojų kainų indeksą žemyn maždaug vienu procentiniu punktu nutempė atpigusi nafta ir degalai – jei ne ši palanki tendencija, šiais metais stebėtume ne defliaciją, o infliaciją. Dėl daug pigesnio kuro oficialioje statistikoje „paskendo“ net nemažai brangusios paslaugos. Tačiau žvelgiant į 2016 metus, panašaus teigiamo efekto tikėtis nebereikėtų.

Visų pirma, tolimesnis naftos pigimas yra mažai tikėtinas – investicijos į naftos sektorių smarkiai susitraukė, jau dabar dalis gamintojų yra nekonkurencingi ir mažins gavybos apimtis. Naftos gavyba savo piką pasiekė birželio mėnesį, o liepą ir rugpjūtį jau mažėjo. Daugiausia prie to prisidėjo maždaug puse milijono barelių per dieną sumažėjusi gavyba JAV. Kaip ir tikėtasi, būtent skalūnų naftos gręžiniai yra pirmieji, kurie nukritus naftos kainoms tampa nepelningi. Gavyba vis dar viršija suvartojimą, tačiau perteklinė pasiūla traukiasi ir toliau trauksis. Naftos kainos šuolio nei tikėtis, nei baimintis nereikėtų, tačiau tolimesnis ilgalaikis jos pigimas mažai tikėtinas. „Swedbank“ prognozuoja, kad vidutinė Brent rūšies naftos kaina kitais metais artės prie 60 dolerių už barelį ir bus maždaug dešimtadaliu didesnė nei šiemet.

Šiemet infliaciją prigesino ir žaliavų rinkose atpigę grūdai – kviečiai, ryžiai, kukurūzai per metus atpigo daugiau nei dešimtadaliu. Net ir išliekant žemės ūkiui palankioms gamtinėms sąlygoms, tolimesnis maisto prekių pigimas yra mažai tikėtinas. Be to, šiemet Lietuvoje beveik dešimtadaliu atpigo ir pieno produktai – didžiąja dalimi dėl to, kad dėl Rusijos embargo susidarė didelius jų perteklius. Net ir neatsidarius Rusijos sienoms, pertekliaus problema bus mažiau opi, todėl tolimesnio pieno produktų pigimo laukti neverta.

Infliacija į Lietuvą kitais metais sugrįš dėl vidinių priežasčių – tai yra, augančio vidutinio darbo užmokesčio. Spartesniam atlyginimų augimui bus nemažai priežasčių – tai ir didėjantis minimalus mėnesinis atlyginimas, ir kai kurių viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų kėlimas, ir kvalifikuotų darbuotojų trūkumas daugelyje privačių sektorių. Vis dar mažėjančios gamintojų kainos signalizuoja, kad prekių brangimo artimiausiu nebus, tačiau daugelis paslaugų – sveikatos, švietimo, laisvalaikio, poilsio ir kultūros – ir toliau brangs.

Straipsnio puslapiai:

- Nerijus Mačiulis

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas