Islandija grįžta į finansų rinkas

(Puslapis 1 iš 2)


AFP/SCANPIX nuotr.

Ingrida Mačiulaitytė / Ekonomika.lt

2011-01-27 16:52

Po dviejų metų sumaišties Islandijos prezidentas finansų rinkose jau regi pragiedrulius.

„Brangus Timai, ar galėtų JAV Federalinis rezervų bankas paskolinti Islandijai 1 mlrd. dolerių? Iš jūsų tikiuosi greito ir palankaus šio klausimo sprendimo“, – tokio laiškelio per krizę sulaukė tuometinis JAV Centrinio banko vadovas Timothy’is Geithneris.

Jį rašė Islandijos Centrinio banko pirmininkas Davidas Oddssonas. Neaišku, ar dabartinis JAV iždo sekretorius parašė atsakymą, bet paskolos Islandija negavo. Šis laiškas, kaip ir kiti „WikiLeaks“ paviešinti slapti JAV dokumentai, buvo parašytas 2008-aisiais, kai sugriuvo visa salos Atlanto vandenyne finansų sistema.

„Ekonomikos sunkumų prispausta šalis negali būti savarankiška, mes ten dešimtis metų investavome mokesčių mokėtojų pinigus. – „WikiLeaks“ nutekintoje ataskaitoje rašė JAV ambasadorė Reikjavike Carol van Voorst. – Islandija – maža šalis, bet ji – vertingas nekilnojamasis turtas.“

Šaliai galiausiai pasisekė – ji gavo 2,1 mlrd. dolerių paskolą iš Tarptautinio valiutų fondo (TVF), dar 2,5 mlrd. pavyko gauti iš Norvegijos, Švedijos, Suomijos ir Danijos.

Keliasi iš pelenų

Atrodo, kad bankrutavusi Islandija šiandien keliasi iš pelenų. Prezidento Olafuro Ragnaro Grimssono teigimu, šiandien šalis jau ekonomiškai daug stipresnė nei daugelis Europos valstybių. Po to, kai sužlugo trys pagrindiniai šalies bankai, šiandien Islandija lėtai grįžta į ikikrizinį ritmą.

Trečiąjį praėjusiųjų metų ketvirtį šalies ekonomika paaugo 1,2 proc., pirmą kartą nuo 2008 metų spalio krizės ir TVF pagalbos suteikimo.

Islandijos ekonomika turi daugiau galimybių greičiau atsitiesti nei kitos šalys“, – interviu „Wall Street journal“ teigė O. R. Grimssonas. TVF ekspertai prognozuoja, kad 2011 metais šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) ūgtels 2 proc., po to kai 2010-aisiais jis sumažėjo beveik 3 proc.

„Kronos devalvavimas neabejotinai buvo naudingas mūsų eksportuotojams“, – įsitikinęs prezidentas. Šiuo metu šalies valiutos vertė vis dar yra 30 proc. mažesnė nei prieš krizę.

Diskusijos dėl Europos Sąjungos

Dabar, vertindami savos valiutos teikiamus privalumus, islandai nebežino, ar vis dar nori jungtis prie Europos Sąjungos (ES). Anot prezidento, šalies sprendimas stoti į ES atsirado iš karto po bankų krizės, kai atrodė, kad kitų kelių nebeliko. Tačiau nuo to laiko daug kas pasikeitė.

„Pamatėme kaip krizė keliauja iš vienos euro zonos valstybės į kitą, tai pakeitė visą ES paveikslą, – teigė O. R. Grimssonas. – Žinoma, galėtume prisijungti prie ES neįsivesdami euro, kaip Didžioji Britanija ar Danija.“

Straipsnio puslapiai:

- Ingrida Mačiulaitytė

Close

Analitikų verdiktas: Lietuvos ekonomika augs lėčiausiai Baltijos šalyse

 Euro zonos ekonomika pirmą pusmetį augo lėčiau, negu buvo tikėtasi, todėl šių metų prognozuojama 2,1 proc. ūkio plėtra jau neprilygs praėjusių metų augimo tempui. O štai Baltijos šalių plėtra po puikių praėjusių metų ...

Vienas didžiausių bankų pasaulyje perspėjo: pasekmes pajaus visi

 Vienas didžiausių bankų pasaulyje pareiškė, kad Žemės gyventojai baigia išnaudoti visus resursus ir perspėja: nei šalių valdžios, nei didžiosios bendrovės nėra pasiruošusios klimato kaitai. Pasirodo, pasaulis ...

Įvardijo miestus, kur mažiausiai dirbama, bet uždirbama daugiausiai

Visi svajoja, kuo mažiau laiko praleisti darbe, tačiau uždirbti nemenkas sumas. Naujas tyrimas atskleidė, kokia mieste dirbant tai padaryti lengviausia. Įvertinta ir Vilniaus pozicija. Kaip rašo „Expert Market“, tyrime remtasi ...

„Lidl“ Nyderlanduose palaipsniui atsisako prekybos cigaretėmis

Vokiečių prekybos tinklas „Lidl“, užpernai atėjęs ir į Lietuvos rinką, Nyderlanduose pradeda palaipsniui atsisakyti cigarečių dėl sumažėjusio poreikio. Gyventojų įpročius paveikė aktyvūs valdžios veiksmai kovoje su rūkymu. Leidinio ...

Europos Komisija reaguoja į JAV nustatytus plieno ir aliuminio importo apribojimus

JAV paskelbus, kad nuo 2018 m. birželio 1 d. taikys papildomus importo muitus iš ES į Jungtines Valstijas eksportuojamam plienui ir aliuminiui, atitinkamai 25 proc. ir 10 proc., Europos Komisijos Pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris sakė: ...

Į euro zoną šliejasi „skurdžiosios šalys“: ar sugriautų visą sistemą?

Trimis skurdžiausiomis Europos Sąjungos šalimis įvardijamos Bulgarija, Kroatija ir Rumunija siekia būti ne tik ES dalimi, bet ir euro zonos. Analitikų teigimu, jų dar laukia ilgas kelias, tačiau būtent skausmingos reformos gali lemti, kad į ...

Priminimas emigrantams: paskubėkite pildyti mokesčių deklaracijas

Vykstant deklaracijų pildymo bumui Lietuvoje, emigrantai turėtų neužmiršti, kad užsienyje mokestiniai metai taip pat įsibėgėję. Tai reiškia, kad svetur uždarbiavę tautiečiai turi pateikti deklaracijas užsienio mokesčių institucijoms, ...

Atsiveria galimybės lanksčiau nustatyti naujus PVM tarifus

 Šiandien Europos Komisija pateikė siūlymus dėl taisyklių, kuriomis siekiama leisti valstybėms narėms lanksčiau nustatyti PVM tarifus ir sukurti geresnę mokestinę aplinką. Teikiami siūlymai yra paskutiniai vykdomos PVM taisyklių ...

Lietuvių pamėgtoje atostogų šalyje norima atsisakyti „viskas įskaičiuota“ pasiūlymų

 Nemažai keliaujančiųjų į Turkiją renkasi „viskas įskaičiuota“ pasiūlymus, tačiau Turkijoje piktinamasi, kad dėl to turistai nepietauja mieste, mažiau keliauja. Dėl to siūloma panaikinti programą „viskas ...

„Ryanair“ meta visus kozirius: rado naują būdą spręsti skrydžių atšaukimo problemą

Pigių skrydžių bendrovės „Ryanair“ sprendimas atšaukti dešimtis tūkstančių skrydžių sugriovė 750 tūkstančių žmonių planus keliauti. Dabar kompanija bando atsitiesti ir tam ieško kuo įvairiausių sprendimų. Pastarasis buvo itin netikėtas, rašo independent.co.uk.

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas