Išmanūs miestai – neišvengiama Lietuvos realybė

(Puslapis 1 iš 3)


Fotodienos nuotr.

Balsas.lt

2014-02-08 09:10

Koks jūsų IQ lygis? Tokį klausimą turbūt laikas taikyti ne tik žmonėms – jau turime išmanių pastatų, kurių vertė matuojama pagal jų energijos taupymą. Jei dar pridėtume modernių technologijų, programų ir ekologiškų medžiagų naudojimą, nestandartines idėjas, estetiką, erdvių išnaudojimą, tausojamus gamtos išteklius, galėtume dar aiškiau apibrėžti pastato IQ sampratą, kuriai kriterijus diktuoja vis labiau Lietuvoje įsitvirtinantis futuristinis, išmanaus žaliojo miesto paveikslas. Nors daugiau nei du trečdaliai mūsų šalyje esančių būstų (2011 m. visuotinio surašymo duomenimis – 71,5 proc.) tikrai negalėtų pasigirti aukštu IQ lygiu, tačiau tam tikrų išmanaus miesto koncepcijos dalių įgyvendinimas didžiuosiuose Lietuvos miestuose įgauna pagreitį.

„Įžengus į XXI a. jau būtų sunku Lietuvą pavadinti agrarine valstybe – didžioji šalies gyventojų dalis ir verslas koncentruojasi miestuose, kur nebeužtenka rūpintis tik atliekų rūšiavimu ir jų perdirbimu. Būtinas platesnis požiūris į mus supančią aplinką bei jos apsaugą, nes daugelis gamtos ekosistemų dalių yra neatsiejamos nuo socialinės, ekonominės, kultūrinės ir politinės miesto sistemos, – sako aplinkos ministras Valentinas Mazuronis. – Lietuvoje, kaip ir pasaulyje, vis aktyviau ieškoma urbanistinių koncepcinių miestų ir miestelių modelių bei idėjų, kurios būtų paremtos darnios plėtros principais, nes tai – vienas pagrindinių modernios šalies požymių. Tai pabrėžiama ir ES strategijoje „Europa 2020“, kurią turime įgyvendinti kaip ES šalis narė.“

Gyvenimo išmaniame mieste, kuris su jumis „bendrauja“ – tenkina jūsų poreikius ar netgi iš anksto juos nuspėja –nebegalima laikyti futuristų utopija: jau statomi pastatai, tokie kaip „Quadrum“ verslo centras su išmania ventiliacijos sistema, tiksliai apskaičiuojančia, kiek jums reikia oro patalpoje; viešosiose erdvėse – kavinėse, konferencijų salėse, restoranuose, parduotuvėse – oro tiekimas reguliuojamas specialiais CO2 davikliais, o ištraukiamas patalpų oras pakartotinai naudojamas tiekiant jį į požeminę automobilių stovėjimo aikštelę; išmanių pastatų užuolaidos automatiškai užsidengia jums nė nespėjus pajusti spiginančios saulės, arba atvirkščiai – „praneša“, kad galite naudotis natūralia saulės šviesa.

Futuristinio miesto vizija dažniausiai įgyvendinama keliais etapais: diegiamas sumanus energijos tinklas, kuriami išmanūs miestai bei urbanistinio gyvenimo plėtra mieste. Eko-miestas turi mažinti gamtos išteklių naudojimą, sukurti tiek energijos, kiek jos sunaudoja, ir skatinti savo gyventojų gerovę bei sveiką gyvenimo būdą ne tik gyvenamųjų namų, bet ir viešosiose bei darbo erdvėse. Ateityje viskas – nuo energijos šaltinių, pastatų ar automobilių – bus jungiama į tinklus, tad tokių sumanių tinklų diegimas, o ne pavieniai technologiniai sprendimai, yra vienas pagrindinių principų darniai miestų plėtrai užtikrinti.

Straipsnio puslapiai:

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas