Ispanija yra visų euro zonos bėdų pasekmė

(Puslapis 1 iš 2)


Asmeninio archyvo nuotr.

Larsas Christensenas / Ekonomika.lt

2012-06-12 15:05

Po didžiulio spaudimo iš Europos Sąjungos lyderių, Ispanija savaitgalį nusprendė oficialiai paprašyti 100 mlrd. eurų pagalbos savo bankams. Paskolą šalis naudos bankų kapitalui atkurti, tačiau įsiskolinimas bus įtrauktas į valstybės skolą. Dėl drastiškai smukusios ekonomikos permainos buvo būtinos, tačiau ilgalaike sprendimo nauda abejojama. „Danske“ banko ekonomistai tikisi, jog Europos centrinis bankas artimiausiu metu imsis ilgalaikių likvidumo užtikrinimo priemonių, tačiau mažinti palūkanų normas neužteks.

Sprendžiasi visos ES likimas

Ispanijos ir Europos centrinio banko (ECB) susitarimo rinkos laukė, tačiau tai atnešė tik trumpalaikį palengvėjimą. Visas dėmesys kol kas bus sutelktas į Graikijos pakartotinius parlamento rinkimus, kurie vyks sekmadienį.

ECB kol kas iniciatyvos nerodo. Regis, taip pat laukia rinkimų Graikijoje baigties, tačiau pamiršta, kad sprendžiasi ne tik Graikijos, o visos Europos Sąjungos bei jos bendros valiutos likimas. ECB sprendimai ekonomistus nuvylė – jau 2008 m. palūkanų normos buvo aukštos, praėjusių metų pradžioje jos buvo didintos dar du kartus. Norisi tikėti, kad ECB jau pasimokė iš padarytų klaidų.

Veiksmų reikia šiandien

Ispanija yra viena didžiausių Europos šalių, tad jos žlugimas neigiamai paveiktų visos Europos Sąjungos bei euro ateitį. Laukti negalima – ryžtingai reikia elgtis jau šiandien.

Padidėjus nestabilumui, rinkos dalyviai sutelkė dėmesį į Ispanijos ir Kinijos augimo lėtėjimą. Pastaroji rūpesčių kelia kur kas mažiau, tačiau Ispanijos situacija sudėtingesnė. Norisi tikėti, kad tai, kas blogiausia, jau nutiko Graikijoje ir nebepasikartos. Kaip atskira šalis Graikija nėra svarbi, tačiau svarbu, kokį poveikį ji turės kitoms šalims. Netyla klausimas, jei šalis paliks euro zoną, ar ir kitos paseks jos pavyzdžiu. Dabartinė situacija – kur kas didesnių Europos problemų simptomas.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad Ispanijoje susidariusi situacija nėra vien Graikijos, o greičiau visos Europos ekonomikos pasekmė. Ispanijos atstovai tvirtina, jog šalies padėtis jokiu būdu negali būti lyginama su Graikijos. Vis dėlto, jei artimiausiu metu nebus imtasi aktyvių veiksmų, Graikijos likimas ištiks ne tik Ispaniją – į eilę rikiuosis ir kitos šalys.

Recesija jaučiama ir Portugalijoje, Italijoje, Airijoje, net kai kuriose šiaurinėse šalyse. Pavyzdžiui, Suomijos ekonomika šiuo metu taip pat sparčiai lėtėja, nors ši šalis neturi nieko bendra su Graikija ar Ispanija. Tai gali būti ženklas, kad Europa artėja prie dar vienos recesijos.

Pinigų politika neišnaudota

Praėjusiais metais Europos centrinis bankas (ECB) padarė nemažai klaidų. Pirmiausia, nusprendė mažinti pinigų kiekį, todėl jų pasiūla šiuo metu yra labai žema. Du kartus sumažintos palūkanų normos rudenį sukėlė krizę, o kai situacija pradėjo gerėti, įvyko tas pats – Europa vėl atsidūrė keblioje padėtyje.

Straipsnio puslapiai:

- Larsas Christensenas

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas