„Išsilavinusios“ Lietuvos realybė – diplomuoti beraščiai (30)

(Puslapis 1 iš 2)


Roberto Dačkaus (Fotodiena) nuotr.

Indrė Vainalavičiūtė / Balsas.lt

2012-04-01 12:32

Daug ir skambiai kalbama apie tai, jog švietimas – kelias į šviesią tautos ateitį, bet panašu, kad pasakius „a“, dažnai nutylima „b“. Lietuvišką savimeilę glosto faktas, kad be savižudybių statistikos mūsų šalis Europos Sąjungoje pirmauja ir pagal vidurinį bei aukštesnįjį išsilavinimą turinčių žmonių skaičių – Lietuva čia lenkia tokias ekonomiškai stiprias šalis kaip Vokietija ir Prancūzija, bet kodėl, būdami tokie „išsilavinę“, gyvename kur kas prasčiau nei vokiečiai ar prancūzai?

Kovo 30-ąją Seime vykusioje konferencijoje „Lietuvos ateitis: tarp vizijos ir realybės“ vieną iš pranešimų skaitė ekonomistas Nerijus Mačiulis, kuriame nemažai dėmesio skyrė švietimo situacijai ir jos paradoksams mūsų šalyje.

Statistika vienus džiugina, kitus – šokiruoja

Anot ekonomisto, didelę dalį šalies ekonomikos konkurencingumo be fizinio kapitalo sudaro vadinamasis žmogiškas kapitalas. Tai yra tai, kokias kompetencijas, išsilavinimą ir gebėjimus turi žmonės: „Svarbu ir tai, koks yra šalies dirbančiųjų požiūris, motyvacija. Žinoma, yra ir daugiau veiksnių, nulemiančių bendrą produktyvumą – politinė aplinka, perteklinis reguliavimas, korupcija, biurokratinė našta, mokesčiai ir pan.“

N. Mačiulio teigimu, Lietuvos konkurencingumui neigiamos įtakos turi emigracijos procesai ir kitos socialinės priežastys, o viena jų – situacija švietimo sektoriuje. Kalbėdamas apie statikos duomenis, kurie rodo, kad Lietuvoje gyvenančių 15-24 metų amžiaus jaunuolių darbinis aktyvumas yra labai žemas, ekonomistas teigė: „Tokia situacija susidaro dėl to, kad Lietuvoje žmonės labai ilgai mokosi. Net per ilgai. Lietuva atsilieka Bolonijos procese: beveik visur Europoje bakalauro laipsnį galima gauti per trejus metus, mūsų šalyje šios studijos trunka ketverius. Ir tai tik vienas iš elementų, nes yra ir kitų įdomių rodiklių, kurie vienus labai džiugina, o kitus – šokiruoja“.

 

Be magistro diplomo – antrarūšis

Ekonomistas teigimu, Lietuva pirmuoju visoje ES pagal darbingo amžiaus žmonių skaičių, kurie turi vidurinį ir aukštesnį išsilavinimą: „Lietuvoje šių žmonių skaičius siekia net 92 proc. Pirma reakcija – reiktų džiaugtis, esame išsilavinę, bet pažvelgę į Vokietiją, Švediją ar Belgiją, nustembame, kad jose tik trečdalis turi aukštąjį išsilavinimą, jie – mažiau išsilavinę? Normalioje euro zonos valstybėje nevyrauja nuomonė, kad žmogus, neturintis socialinių mokslų magistro laipsnio yra antrarūšis, Lietuvoje, jei neturi teisės, vadybos ar ekonomikos magistro laipsnio, esi laikomas antrarūšiu šalies gyventoju.“

Straipsnio puslapiai:

- Indrė Vainalavičiūtė

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas