J. Rojaka: atokvėpio nežadama


Fotodienos nuotr.

Jekaterina Rojaka / Ekonomika.lt

2011-01-18 11:50

Infliacija vėl įgauna pagreitį: gruodį užfiksuotas metinis vartojimo kainų augimas buvo didžiausias per pastaruosius pusantrų metų ir siekė 3,8 proc. Daugiausia įtakos kainoms turėjo brangstantys maisto produktai ir energetiniai ištekliai.

 

Jungtinių Tautų Organizacijos duomenimis, 2010 metų gruodį pasaulinės maisto kainos pagerino 2008 metais pasiektą rekordą. Lietuvoje maisto produktų kainos taip pat priartėjo prie piko, naujas kainų aukštumas užkariavo duona ir grūdai, aliejai, cukrus, nealkoholiniai gėrimai. 2010 m. pabaigoje maistas buvo 1,4 karto brangesnis nei vidutiniškai 2005 metais. Maisto produktai brango sparčiau nei visos vartojimo prekės ir paslaugos – jos per tą patį laiką ūgtelėjo apie 30 proc. Tačiau labiausiai nuo 2005 metų pabrango komunaliniai mokesčiai – dabar vartotojams už būstą, vandenį, elektrą, dujas ir kitą kurą tenka mokėti maždaug 1,7 karto brangiau nei prieš penkerius metus. Pasidžiaugti ketvirtadaliu mažesnėmis nei 2005 metų kainomis galėjo įsigyjantieji aprangos ir avalynės, apie 16 proc. mažiau pernai mokėjome ir už ryšio paslaugas.

2010 metų vasarą prasidėjusi žaliavų ir žemės ūkio produktų kainų pasiutpolkė šokdins vartotojus bei gamintojus ir šiemet. Pirmojo smuiko partija atiteks energetiniams ištekliams: naftos kainai jau kurį laiką flirtuojant su 100 JAV dolerių už barelį psichologine riba, benzino kainos taip pat fiksuoja rekordus. Populiariausios 95 rūšies benzino kainos Lietuvoje priartėjo prie visų laikų maksimumo – 4,5 lito. Brangstantis dyzelinas taip pat smogs keleivių kišenėms, vežėjai jau suskubo didinti paslaugų įkainius.

Žaliavų brangimas ilgainiui prisidės prie bendro kainų lygio didėjimo, tai galime matyti iš gamintojų parduotos pramonės produkcijos kainų, per metus pašokusių iki 16 proc. Be to, ateinančiais mėnesiais maisto prekių kainų spurtas gali dar stiprėti, nes prie jų galutinių kainų prisideda ne tik brangstantys žemės ūkio produktai, bet ir kylančios dyzelinio kuro kainos. Net prognozuojamas lūžis darbo rinkoje ir pamažu kylantys atlyginimai neatneš ilgai laukto atokvėpio – didžioji darbo užmokesčio prieaugio dalis, tikėtina, bus tiesiog pravalgyta.

Taigi atsipalaiduoti dar per anksti. Kainoms kopiant į viršų, vėl labiausiai bus nuskriausti finansiškai jautriausi namų ūkiai, kurių vartojimo krepšelyje didesnę dalį užima maistas ir kitos būtiniausios prekės bei paslaugos. Akivaizdu, kad spartėjanti infliacija grįžta į opiausių problemų sąrašą.

Kita vertus, į skolų liūną įklimpęs valdžios sektorius galės miegoti truputį ramiau: augančios kainos generuoja aukštesnes mokestines pajamas ir tai leidžia gerokai sumažinti skolų naštą. Nuosaikios infliacijos palaikymo strategija gali būtų naudinga ir privataus sektoriaus atstovams, kurių skolos per pastaruosius kelerius metus taip pat smarkiai didėjo. Tačiau nereikėtų pamiršti, kad staigus infliacijos protrūkis gali sutrypti pirmuosius vidaus vartojimo atsigavimo daigus ir sumažinti vietos gamintojų konkurencingumą užsienio rinkose, taip gali sulėtėti dar neįgijęs pagreičio ekonomikos augimas.

 

- Jekaterina Rojaka

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas