J. Schildbachas: bankininkai be sienų

(Puslapis 1 iš 2)


Project-syndicate.org nuotr.

Janas Schildbachas / Project-syndicate.org

2011-09-02 11:17

2008 metų finansinės krizės įkarštyje atrodė, kad Vakarų bankai atsiims savo užsienyje turimas lėšas ir taip finansų rinkas paliks bėdoje.

Kaip rodo naujausia „Deutsche Bank Research“ ataskaita, bankų veikla užsienyje šiuo metu jau stabilizavosi.

Per krizę bankų aktyvumas žymiai krito tokiose su kapitalu susijusiose srityse kaip tradicinis privataus sektoriaus kreditavimas. Namų ūkių kreditavimas, kuris tradiciškai mažiau internacionalizuotas, išliko tvirtesnis.

Iš dalies nuosmukis įvyko dėl padidėjusių indėlių į užsienio valstybės skolą, palyginti su privataus sektoriaus skola. Dar iki krizės bankai dažnai buvo pagrindiniai užsienio vyriausybių obligacijų pirkėjai, tačiau 2008–2009 metais jie smarkiai padidino savo įsigijimus. 2010 metais prasidėjus Europos skolų krizei bankų potraukis į valstybių skolas vėl sumažėjo.

Priešingai nei kreditavimo veikla, bankų įsipareigojimas užsienio rinkoms išliko beveik nepakitęs dėl tokios veiklos kaip investicinė bankininkystė ir turto valdymas. Tvirtai susiję finansinės institucijos ir pasauliniai investiciniai bankai dėl krizės patyrė tik trumpalaikių sukrėtimų. Priešingai, užsienio rinkų svarba turto valdytojams išlieka labai ribota ir reikšmingesnių pokyčių čia neįvyko nuo 2007 metų.

Nepaisant pastarųjų nesėkmių, bankų dalyvavimas užsienio rinkose šiandien didesnis nei prieš kelerius metus. Pirmiausia dėl to, kad pajamų augimas paprastai ateina su makroekonomikos augimu, vis dažniau pastebimu augančių rinkų valstybėse, o ne daugelio bankų užtvindytose subrendusiose Vakarų rinkose. Be to, privataus ir viešojo sektoriaus skolos tolygiai augančiose ekonomikose linkusios būti kur kas mažesnės.

Tuo pat metu geografiškai diversifikuotos institucijos veikė geriau net per pastarąją pasaulinę krizę, nes jos nebuvo tokios pažeidžiamos atskiruose regionuose ištikus nuosmukiui. Ir bent jau iki tam tikro augimo lygio šios ekonomikos viliojo investuotojus, nes užsienio plėtra neretai būna vienintelis kelias augti.

Be abejo, integruotos finansų rinkos taip pat teikia naudą bankų klientams ir leidžia institucijoms teikti aukštesnės kokybės finansines paslaugas mažesnėmis kainomis. Stiprūs tarptautiniai finansiniai partneriai yra būtini tarptautinėms kompanijoms, kurioms dažnai reikia užsienio valiutų valdymo ar paramos dideliems sandoriams.

 

Turint omenyje šiuos privalumus, internacionalizacijos tempai buvo itin dideli. Dar 2001 metais 20 didžiausių Europos bankų gaudavo daugiau nei pusę savo pajamų vietinėse rinkose. Iki 2010 metų ši dalis nukrito per 10 proc. iki 42 proc. – reikšmingas nuosmukis, kurį trumpam buvo pertraukusi finansų krizė.

 

Įdomu tai, kad daugelio didžiųjų Europos bankų pirminė investicijų kryptis buvo kitos Europos rinkos, o ne kiti pasaulio regionai. Tam gali būti du paaiškinimai: viena vertus, Europos bankų pajamų dalis iš Azijos greičiausiai išaugo. Tačiau ji kompensavo sumažėjusiais pajamas iš JAV. Nors tai ir atspindi santykinės svarbos pokyčius, tačiau Europos bankų veiklos apimtys absoliučiais skaičiais išaugo net ir JAV.

Straipsnio puslapiai:

- Janas Schildbachas

Project-syndicate.org

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas