J.Varanauskienė: kaip išleisti mažiau ir turėti tiek pat (1)


Ekonomika.lt nuotr.

Julita Varanauskienė / Ekonomika.lt

2011-03-25 07:01

Išlaidas drabužiams ir avalynei, ko gera, lengviausia sumažinti. Ne todėl, kad galima būtų be jų apsieiti, o todėl, kad išleidžiant mažiau galima turėti tiek pat.

Statistikos departamento duomenys rodo, kad per 2010 metus apranga ir avalynė atpigo maždaug 3 procentais. Tai bene viena iš tų prekių grupių, kurių tokių pačių, bet pigiau galima įsigyti sezono pabaigoje, vykstant išpardavimui. Nepaisant šių ypatumų, drabužių ir avalynės prekybos mastas specializuotose parduotuvėse 2010 metais sumažėjo dar 4 proc., nors 2009 metais buvo jau sumažėjęs 14 proc. Tačiau vis tiek visi vaikšto apsirengę ir apsiavę.

Antrus metus iš eilės mažėjant drabužių ir batų prekybai tradicinėse parduotuvėse, dėvėtų daiktų prekyba pernai jau pradėjo didėti. Nereikėtų pamiršti augančios prekybos internetu, kurios didelę dalį turėtų sudaryti prekyba drabužiais. Tebeklesti interneto forumuose skatinamos išaugtų vaikiškų drabužėlių dalybos ar pardavimas.

Palyginti su išsivysčiusių šalių gyventojais, lietuviai nedaug išleidžia aprangai ir avalynei. Aprangai – vidutiniškai 3–4 kartus mažiau nei italai, anglai ar net taupieji olandai, avalynei skirtumas nėra toks didelis – iki pusantro karto mažiau. Kur kas mažiau išleidžiame ir drabužių bei batų valymui ir taisymui: valome ir taisome patys arba – gali būti ir taip, – kad įsigyjame netaisytinų prekių, arba taisyti kainuoja per daug, palyginti su naujos prekės kaina. Taip pat gerokai mažiau negu turtingesni arba panašias pajamas gaunantys kaimynai išleidžiame audiniams.

Išlaidos aprangai ir avalynei visame išlaidų krepšelyje priklauso nuo šeimos gaunamų pajamų. Prieš sunkmetį gaunantieji mažiausias pajamas vieno šeimos nario batams ir drabužiams išleido vos 120 litų per metus, o gaunantieji didžiausias – po 2,5 tūkst. litų. Sunkmečiu šios išlaidos turėjo sumažėti. Žmonės nebūtinai atsisako šių prekių, bet renkasi pigesnes alternatyvas – kantriai laukia išpardavimo, perka naudotus daiktus, internetu, vyksta pirkti į kitas šalis, kai kuriais atvejais brangias originalias prekes keičia pigesniais falsifikatais. O štai siūti ar megzti pačiam ne visada pigiau.

Ankstesnių metų statistika rodo, kad didėjant pajamoms išlaidos batams ir drabužiams didėja. Taip pat kaip ir išlaidos sveikatos priežiūrai. Tačiau šįkart, pajamoms pradėjus didėti po krizės, nauji susiformavę įpročiai ieškoti tokių pat, bet pigesnių prekių dar negreit bus pamiršti. Tokias tendencijas vartotojų elgsenos ekspertai pastebi tose šalyse, kuriose sunkmetis baigėsi šiek tiek anksčiau. Veikiausiai ir mes, jei ryšimės išleisti daugiau, ieškosime geresnės kokybės, o ne didesnio kiekio.

Julita Varanauskienė yra SEB banko šeimos finansų ekspertė

- Julita Varanauskienė

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas