Japonijos atsparumo pamokos

(Puslapis 1 iš 2)


Project-syndicate.org nuotr.

Margareta Wahlström / Project-syndicate.org

2012-03-13 07:00

Pasaulis turėtų nepamesti iš akių sėkmės istorijos, palaidotos reportažais apie praėjusių metų didįjį Rytų Japonijos žemės drebėjimą, nes ji pasakoja, kaip mes valdome riziką XXI amžiuje.

Tai yra istorija, kaip Japonijos žmonės per bendros atminties ir patirties šimtmečius susikūrė atsparumą stichinėms nelaimėms. Juk išties, kai 2011 metų kovo 11 dieną jūra staigiai pakilo virš šalies krantų, daugiau nei 90 proc. gyventojų jau buvo pasiekę saugias vietas.

Šioms saugioms vietoms vėliau kilo pavojus dėl branduolinių medžiagų nutekėjimo Fukušimos Daichi jėgainėje. Šios katastrofos padariniai Japonijoje dar galutinai nepašalinti. Tačiau šalis gali didžiuotis, nes tiek daug jos žmonių, ypač vaikų, šiandien yra gyvi dėl įspėjimo sistemų, saugumo pratybų ir nuolat akcentuojamo nelaimių rizikos mažinimo mokyklose.

Pasaulis nuolat ieško būdų gamtos stichijos aukų skaičiui mažinti. Žūties rizika mažėja, tačiau kiekvienais metais daugiau nei 200 mln. žmonių gyvenimą sutrikdo gamtos stichijos. Negana to, auga ir ekonominės sąnaudos. Pernai draudimo įmonės už sunaikintą turtą sumokėjo rekordinę sumą – 380 mlrd. JAV dolerių.

Per pastaruosius 40 metų pasaulio gyventojų padvigubėjo iki 7 mlrd., bet žmonių, patiriančių atogrąžų ciklonų riziką, išaugo trigubai. Daugiau nei 100 mln. gyventojų kasmet kenčia nuo potvynių, o apie 370 mln. žmonių gyvena žemės drebėjimų veikiamuose miestuose.

Atsižvelgiant į spartų urbanizacijos tempą ir technologijas, kurių reikia gerai aprūpintam miestui, ,,sinchroninio žlugimo“ rizika nuolat auga. Tai ir parodė didysis Rytų Japonijos žemės drebėjimas. Jis sutrikdė pagrindines Japonijos elektros tinklo dalis, įskaitant energijos tiekimą, reikalingą Fukušimos reaktoriams vėsinti. O cunamis sugadino atsarginius elektros generatorius ir tai sukėlė didžiausią branduolinę katastrofą nuo Černobylio avarijos Ukrainoje 1986 metais.

Pamoka turėtų būti akivaizdi: kai gamtos jėgos sužlugdo energijos tinklą, kyla grėsmė, kad domino principu bus pažeistos kitos sistemos, kaip bankų ir finansų sektorius, valdžios veikla, transportas ir komunikacijos bei geriamojo vandens tiekimas. Be to, atsirandant ir sąveikaujant naujiems rizikos veiksniams, ilgalaikės katastrofų prognozės tampa abejotinos.

2010 metų liepos mėnesį vakarų Rusijoje oro temperatūra buvo beveik 8°C aukštesnė už įprastą vidurkį. Prisidėjus sausrai, laukiniai gaisrai išplito 800 tūkst. hektarų perdžiūvusių laukų, miškų bei durpių laukų. Maskva ir jos apylinkės, turinčios daugiau nei 15 mln. gyventojų, daugelį savaičių buvo padengtos dūmais. Gyventojai su širdies, kraujagyslių bei kvėpavimo ligomis, vyresni žmonės bei maži vaikai buvo stipriai paveikti. Gaisrų laikotarpiu ir po jų mirtingumas Rusijoje išaugo 18 proc.

Potvyniai Tailande praeitais metais paliko 700 tūkst. žmonių be darbo ir paveikė viso  pasaulio ekonomiką. “The Economist” praneša, jog amerikiečių bankas “JP Morgan” suskaičiavo, kad ši nelaimė pasaulinę produkciją sumažino stebėtinai daug – 2,5 proc. Ekonominė potvynių sukelta žala visuose regionuose auga sparčiau nei pasaulinis BVP vienam gyventojui.

Straipsnio puslapiai:

- Margareta Wahlström

Project-syndicate.org

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas