Jei Žemė „užstrigtų“ vienu šonu į Saulę?

(Puslapis 1 iš 2)


REUTERS/SCANPIX nuotr.

technologijos.lt

2013-02-04 15:42

„Užstrigtų“ taip, kaip vieną ir tą patį šoną Žemei nuolat atgręžęs Mėnulis? Beje, šitokia „stagnacija“ yra daugelio planetinių dangaus kūnų dalia. O jos apimtai planetai tai reiškia, jog jos paviršius pasmerktas nuožmiam niokojimui. Kodėl toks reiškinys apskritai įvyksta? Nors, ko gero, galbūt dar svarbiau – kodėl Žemėje tai dar neįvyko? Galbūt jau reikia pradėti tam ruoštis?

Kai buvo atrasta garsiai nuskambėjusi Zarminos egzoplanetas (tuomet darbinis jos pavadinimas buvo Gliese 581 g), žmonija nudžiugo – planeta aplink gimtąją žvaigždę sukasi vadinamojoje „gyvybės zonoje“, kurioje temperatūra palanki tam, kad vanduo būtų skysto būvio. O kur skystas vanduo, ten ir dideli šansai gyvybei.

Deja, Žemės gyventojų optimizmas netrukus gerokai priblėso, mat paaiškėjo, kad Zarmina yra pasaulis, kurio vienas šonas nuolatos atgręžtas į gimtąją žvaigždę. Gyvybės (sudėtingesnių formų gyvybės) šansus tokia informacija numarino beveik akimoju. Deja, tačiau tiesa yra ne tokia džiugi: tokie „sukimosi stagnacijos“ spąstai planetai turi didžiulės įtakos – ir ne vien tik jos paviršiaus temperatūrai. Kai vienas planetos šonas amžiams įkalinamas saulės šviesoje, o kitas – tamsoje ir šaltyje, keičiasi ne tik klimatas – keičiasi viskas, pradedant atmosferos sudėtimi, baigiant planetos geografija.

Kaip tai nutinka?

Kai planeta sukasi aplink žvaigždę, ją traukia žvaigždės gravitacija. Skirtingi planetos šonai žvaigždės traukos yra veikiami skirtingu intensyvumu. Arčiausiai žvaigždės esantis šonas patiria nesmarkiai, tačiau apčiuopiamai didesnę žvaigždės gravitaciją. Tai truputį deformuoja planetą – iš rutulio ji virsta elipsoidu. Kad taip nutiktų, vandens planetoje gali ir nebūti. Ties pusiauju dėl kūno, aplink kurį sukamasi, gravitacijos šiek tiek „išsipučia“ net ir kieti kūnai (pvz., Mėnulis Žemės atžvilgiu).

Žinoma, toks išsitempimas, deformacija ties pusiauju susidaro ne akimirksniu. Tam reikia laiko. Tačiau nereikia pamiršti, kad ties pusiauju Saulės link labiau tempiama planeta dar ir juda. Iš pradžių planeta juda dviem skirtingais būdais: aplink savo ašį (kaip ir Žemė – todėl mūsų planetoje būna diena ir naktis) ir aplink žvaigždę (Saulę). Abu šie judėjimai sinchronizuojasi retai, todėl planetos sukimasis aplink savo ašį, pavyzdžiui, gerokai spartesnis už sukimąsi aplink žvaigždę. Pastaruoju atveju maksimalus elipsinis „pūpsnis“ būna atgręžtas ne tiesiai į saulę, o truputį nuo jos „atsilieka“.

Bėda slypi štai kur: kuo išsipūtimas arčiau žvaigždės, tuo labiau žvaigždės gravitacija stabdo planetos sukimąsi aplink savo ašį. Pakol tas „pūpsnis“ ties pusiauju atsiduria arčiausiai saulės. Tai nereiškia, kad planeta tą akimirką ima ir sustingsta amžiams vienu šonu į saulę. Tačiau jos sukimosi sistema truputį išderinama – tiksliau, suderinama taip, kad planeta žingsneliu priartėja prie „stagnacijos“ pozicijos. Ir taip lašas po lašo... Anksčiau ar vėliau, planeta atsiduria „stagnacijos spąstuose“ – it užhipnotizuotas subjektas, nebegalintis atitraukti akių ir nusukti veido nuo savąja gravitacija „hipnotizuojančios“ žvaigždės.

Straipsnio puslapiai:

technologijos.lt

Close

Į Lietuvą suplūs technologijų lyderiai: atsiskleidė ir lietuvių žinios

 Naujausias tyrimas parodė, kad lietuviai yra girdėję apie „blockchain“ ir kriptovaliutų technologijas, tačiau vis dar jomis nepasinaudoja. Ekspertai teigia, kad šiomis temomis trūksta diskusijų. Tad jau ketvirtus metus ...

Telefonų istorija: 7 telefonai, kurie paliko didžiausią pėdsaką

1983 m. metais pasirodė pirmas mobilusis telefonas. Šiandien, praėjus 35-iems metams po jo atsiradimo, šis įrenginys gerokai pasikeitė. Dabar jį vadiname išmaniuoju telefonu, kartais jis vargiai telpa mūsų kelnių ...

Į Lietuvos kelius grįžta „Google Street View“ automobiliai

 Šią vasarą Lietuvos keliuose vėl pasirodys „Google Street View“ automobiliai. Jų tikslas – atnaujinti šalies duomenis platformoje „Google Maps“. Šįkart bus koncentruojamasi į tarpmiestinių ...

Žingsniu arčiau Nobelio: profesorius V. Šikšnys įvertintas elitine 1 mln. dolerių vertės Kavli premija

Vilniaus universiteto (VU) profesorius Virginijus Šikšnys už CRISPR-Cas9, arba vadinamųjų „genų žirklių“, atradimą apdovanotas kas dvejus metus teikiama elitine Kavli premija, kurios vertė siekia 1 milijoną JAV ...

Atšilus orams: 3 patarimai, kaip apsaugoti telefoną

Meteorologai džiugina itin vasariško savaitgalio prognozėmis, todėl daugelis mintyse jau planuoja išvykas į gamtą. Šiluma, vandens telkiniai, smėlis – neatsiejami tokio laisvalaikio atributai, bet taip pat ir grėsmės ...

Atraskite Lietuvą: 5 išmanūs būdai padės suplanuoti tobulą kelionę

Pastaraisiais metais Lietuvą vis dažniau atranda ne vien svečiai iš užsienio, bet ir patys lietuviai. Ir tai tikrai nestebina: šalies miestai nuolat atsinaujina bei pasiūlo įdomių atrakcijų, šalia miškų bei ežerų dygsta ...

5 geriausi telefonai, kuriuos galite įsigyti tiesiog dabar

Atėjus laikui įsigyti naują išmanųjį, tenka spręsti nemažai klausimų: kurio gamintojo, kurios serijos bei modelio, dydžio ir net spalvos įrenginį rinktis, o gal, apskritai, dar palaukti geresnio? Jei laukti nesinori, „Tele2“ ...

Išmanus kelionių planavimas: 4 programėlės, padėsiančios sutaupyti

Atėjus šiltajam sezonui, daugelis mintyse vis dažniau kuria būsimų atostogų planus. Tačiau planuoti kryptis ir įspūdžius yra daug smagiau nei išlaidas, todėl technologijų lyderė „Tele2“ siūlo į pagalbą pasitelkti ...

Atlikite testą: ar žinote, koks turi būti slaptažodis?

Jei manėte, kad jūsų „Slaptazodis123“ yra saugus, turime jus nuliūdinti: taip nėra. Programišiai nuolat naudoja šimtų milijonų vartotojų prisijungimo duomenis tobulinant slaptažodžių spėjimo technikas, kuriant programinę ...

Trys fotografavimo telefonu klaidos, skiriančios mėgėją nuo profesionalo

Kiekviena įamžinta akimirka, jei ji pateikta tinkamai, gali būti išskirtinė. Deja, kartais plika akimi matomas vaizdas stipriai pranoksta tą, kurį išvystame telefono ekrane. Nuotraukos būna „išsiliejusios“, spalvų ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas