Jekaterina Rojaka: gyventojų nuotaikas labiausiai skaidrins augantys atlyginimai „į rankas“ (2)


Roberto Dačkaus (Fotodiena) nuotr. DNB vyr. ekonomistė Baltijos šalims Jekaterina Rojaka

2016-06-03 18:09

Šiandien pasirodė detali informacija apie darbo užmokestį Lietuvos regionuose. Tenka konstatuoti, kad nepaisant praūžusio minimalaus atlyginimo kėlimo vajaus, darbo užmokestis pirmąjį ketvirtį, palyginti su praėjusių metų ketvirtu ketvirčiu, nepasikeitė tik Vilniaus apskrityje, o kitose buvo mažesnis.

Tiesa, per metus vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis paaugo visose apskrityse, labiausiai Kauno, Tauragės ir Vilniaus. Pastarieji išsiskyrė ir aktyviu dirbančiųjų skaičiaus augimu. Taigi atlyginimų spurtą galima sieti ne tiek su rinkėjų pamaloninimais, kiek su ekonominėmis realijomis – didesnė paklausa diktuoja aukštesnę darbo kainą.

Lietuva šiemet įsiveržė į Baltijos regiono lyderius pagal BVP augimą pirmąjį ketvirtį, bet pagal darbo užmokesčio šuolį vis dar nusileidžiame Estijai, kurioje atlyginimai ūgtelėjo 8,1 proc. Kita vertus, Latvijoje darbo užmokesčio plėtra nuslopo iki 5,3 proc., ir šiemet laukiama kuklesnio rodiklio, kai Lietuvoje atlyginimai dar įsibėgėja.

Geros žinios yra tai, kad po neapmokestinimų pajamų dydžio kėlimo atlyginimai „į rankas“ pagaliau augs greičiau nei bruto darbo užmokestis. Kadangi ūkio struktūroje vis dar vyrauja mažesni atlyginimai, teigiamus pokyčius pajus dauguma. Tai turėtų šiek tiek praskaidrinti gyventojų nuotaiką, kuri per paskutinius kelis mėnesius pagavo „stresiuką“. Akivaizdu, kad kainos Lietuvoje pamažu stiebsis ir toliau, ypač paslaugų. Energijos nešėjai ir globalioje rinkoje prekiaujamos maisto produktų žaliavos atsispyrė nuo dugno ir gan greitai tai bus jaučiama kasdieniniame gyvenime. Apie augsiančią infliaciją prabilo net Europos centrinis bankas, tik, priešingai nei Lietuvos vartotojai, pinigų politikos dirigentas tai vertina kaip itin pozityvią naujieną. Šioje aplinkoje „Lidl“ atėjimas į Lietuvą yra tikrai „laiku ir vietoje“. Belieka tikėtis, kad atslūgus pirmajam ažiotažui, šis vokiečių atsakas amerikietiškam „Walmart“ tinklui palaikys gyvybingumą vietinėje vidaus prekybos rinkoje. Juolab, pastaruoju metu „Lild“ pelnė ne vieną apdovanojimą užsienyje, pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje jis tapo ne tik greičiausiai augančiu, bet ir skaniausius produktus siūlančiu prekybos tinklu.

Darbo užmokesčio ir dirbančiųjų skaičiaus metinis pokytis

 

Kad ir kaip būtų, priimant sprendimą pirkti kasdieninius produktus, kainos ir kokybės svarstyklėse Lietuvoje pirmoji komponentė kurį laiką bus dar svaresnė. Esant dabartiniam ūkio augimui, pajamos, tenkančios vienam gyventojui padvigubėtų maždaug per dvidešimt metų, kai prieš krizę tokio pat efekto galima buvo tikėtis per 10-12 metų.

 

 

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas