Jekaterina Rojaka: Lietuvos BVP - tragedijos nėra, bet ir proveržio nesimato


Asmeninio archyvo nuotr. DNB vyr. ekonomistė Baltijos šalims Jekaterina Rojaka

2016-07-29 16:32

Antrąjį 2016 m. ketvirtį Lietuvos BVP ūgtelėjo 2 proc. ir buvo kiek lėtesnis, nei DNB prognozavo. Letargiškas prekybos partnerių augimas ir žaliavų kainų nuopuolis neleido spurtuoti eksportui, nors tikime, kad bendras eksporto poveikis šiemet turėtų prisidėti prie ekonominio augimo. Vien remiantis vartojimu būtų sunku tikėtis tvarios ir sparčios ūkio plėtros, kuri užtikrintų konkurencinį pranašumą ir stabdytų emigraciją.

Oficialiosios BVP augimo komponenčių statistikos dar nėra, tačiau iš verslo tendencijų matyti, kad stipriausiu ūkio plėtros varikliu išliko vidaus vartojimas ir jo flagmanas – vidaus prekyba. Neblogus rezultatus turėtų rodyti viešbučiai ir restoranai bei turizmo sektorius. Turistų skaičius atkakliai auga, o apgyvendinimo sektorius demonstruoja neregėtus užimtumo rodiklius. Nors gyventojų skaičius Lietuvoje nuolat mažėja, vartojimo standartai kyla. Tiesa, garsiai transliuojamo vidutinio atlyginimo didėjimas buvo labiausiai nulemtas minimalaus atlyginimo šuoliais, o pastarojo prieaugį „suvalgė“ aukštesnės paslaugų ir maisto produktų kainos. Nuo kitų metų planuojamas neapmokestinamojo pajamų dydžio kėlimas turėtų šiek tiek pagerinti mažesnes pajamas uždirbančiųjų padėtį ir prisidėti prie vartojimo augimo.

Kita vertus, ilgai remtis vien vartojimo koja yra sudėtinga. Tikėtis tvaraus ir spartaus ūkio augimo galima tik tuo atveju, jeigu bus plėtojamas eksportas ir investicijos. Pastarosios, kaip ir buvo prognozuota, lėtėjo dėl ES finansavimo ciklo keitimosi ir turėtų įsibėgėti į metų pabaigą. Augantis verslo paskolų srautas taip pat žada sustiprinti investicijų rodiklius ir gamybos modernizavimo procesą antrąjį pusmetį.

Verslo lūkesčiai itin dideliu optimizmu netrykšta, tačiau ir nebaugina. Naujausias liepos Lietuvos ekonominio vertinimo rodiklis buvo aukštesnis nei pernai ir, palyginti su birželiu, net ūgtelėjo. Geresnius lūkesčius užfiksavo pramonės įmonių vadovai, mažėjo vartotojų pesimizmas. Tiesa, kitų sektorių atstovų pasitikėjimo rodikliai šiek tiek slystelėjo žemyn. Žinoma, verslo nuotaikas koreguoja ir išorinė aplinka. O aplinkinių šalių ir pagrindinių prekybos partnerių augimo tendencijos nedžiugina. Euro zonos ūkio plėtra buvo itin nuosaiki, o Rusijos ekonomika pirmąjį pusmetį susitraukė 0,9 proc. Tačiau priešingai nei buvo manyta, euro zonos verslo ir vartotojų lūkesčiai, nors ir smuktelėję liepos mėnesį pasitvirtinus „Brexit“ rizikai, taip pat nerodo audringos reakcijos ir nepranašauja ūkio nuosmukio. Taigi su „Brexit“ susijusios baimės dar nesirealizavo, ir Lietuvos ūkis turi galimybę kompensuoti vangų augimą spartesne plėtra antrąjį pusmetį.

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas