Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

(Puslapis 2 iš 2)

2018-07-04 17:16

Skirtumas tarp vidutinio vyrų ir moterų darbo užmokesčio Lietuvoje buvo 14,4 proc., kai ES vidurkis – 16,2 proc.

O už laiką, praleistą auginant vaikus iki 3 metų, Lietuvoje įgyjamas ir pensijų stažas, ir pensijų taškai, dėl ko karjeros pertraukų dėl motinystės įtaka būsimai „Sodros“ pensijai yra mažesnė.

Vidutinė moterų „Sodros“ senatvės pensija maždaug šeštadaliu mažesnė negu vyrų. O, pavyzdžiui, Norvegijoje valstybinės moterų dabartinės pensijos maždaug 27 proc. mažesnės negu vyrų.

Dėl to, kad pensinio amžiaus sulaukusios moterys Lietuvoje vidutiniškai gyvena penkeriais metais ilgiau negu vyrai, tai nors kas mėnesį pensija yra mažesnė, per visą laikotarpį moterims pensijos išmokama daugiau.

Klaida manyti, kad mažesnės moterų pensijos – ne problema

Mūsų šalyje, vyrų ir moterų pajamų ir pensijų nelygybė nublanksta prieš faktą, kad mūsų pensijos apskritai yra mažos. Visgi mažos moterų pensijos – opus klausimas.

Viena vertus, 60 eurų skirtumas gal ir nedaug ką reiškia, kai kalbame apie 1 000 ar 1 060 eurų, tačiau kur kas skausmingiau, kai kalbame apie 300 eurų nesiekiančias pajamas.

Kita vertus, ilgesnė moterų gyvenimo trukmė sulaukus pensinio amžiaus reiškia, kad moterys didesnę (palyginti su vyrais) gyvenimo dalį turės verstis iš reikšmingai mažesnių, palyginti su darbo užmokesčiu, pajamų. O joms likus našlėmis (nes ne tik sutuoktinio tikėtina gyvenimo trukmė yra trumpesnė, jis dažnai dar būna ir vyresnis), pajamų sumažėjimas dar skausmingesnis.

Be to, nors gaunant socialinio motinystės ir vaiko priežiūros draudimo išmokas, šių išmokų gavimo laikas įskaitomas į pensijų stažą ir įgyjami pensijų taškai, įmokų srautas į antros pakopos pensijų fondus nutrūksta, jei mama nedirba. Ilgainiui, kai antroje pakopoje sukauptų lėšų santykinė dalis, palyginti su „Sodros“ pensija, didės, moterų ir vyrų pensijų (pirmos ir antros pakopos kartu sudėjus) skirtumas irgi didės.

Vadinasi, norint užkirsti kelią santykiniam moterų pensijų mažėjimui ateityje, nereikėtų ignoruoti faktų, kad moterys Lietuvoje visgi dirba trumpiau ir uždirba mažiau negu vyrai. Norint pasinaudoti kitų šalių praktika, reikia atlikti namų darbus: formuoti visuomenės požiūrį į lygias galimybes darbo rinkoje, į motinystės ir tėvystės teisių ir pareigų dalijimąsi, kurti saugią ir prieinamą mažylių ir kitų pagalbos reikalaujančių žmonių priežiūros infrastruktūrą – žodžiu, užtikrinti, kad moterys galėtų laisviau pasirinkti – likti namuose ar grįžti į darbą. Integruotas požiūris į lygias vyrų ir moterų galimybes – ne tikslas, o priemonė siekiant platesnių visuomenės gerovės tikslų – didesnio gimstamumo, geresnio išsilavinimo, efektyvesnės darbo rinkos, subalansuoto ekonomikos augimo šalyje, skurdo mažinimo, ypač užklumpančio senatvėje.

Straipsnio puslapiai:

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas