K.Leontjeva: ar valdžia pasiruošusi konservatyviai pelno mokesčio reformai?

(Puslapis 1 iš 3)


Fotodienos nuotr.

Atnaujinta:2019-10-19 08:12

Kaetana Leontjeva / LLRI

2010-09-27 08:50

Kasdieniame gyvenime esame įpratę mokesčius mokėti nuo konkretaus objekto. Pildamasis benziną žinai, kad į mokamą sumą įskaičiuotas akcizas ir pridėtinės vertės mokestis, gaudamas atlyginimą supranti, kad gyventojų pajamų ir sveikatos draudimo mokesčiai išskaičiuoti, retesnis kuris žino, kokio dydžio įmokas „Sodrai“ už jį moka darbdavys. Šiame kontekste pelno mokestis atrodo kaip „ne šio miško žvėris“, nes jo bazė yra daug painesnė ir sunkiau apčiuopiama.

Žinome, kad apmokestinamasis pelnas yra išvestinis dydis, kuriam apskaičiuoti pasitelkiamos LR pelno mokesčio įstatyme įtvirtintos nuostatos. Iki spalio 1 d. kasmet apskaitininkai pluša kaip per karštymetį, jie skrupulingai, bet intensyviai pildo pelno mokesčio deklaracijas, apskaičiuoja leidžiamus ir neleidžiamus atskaitymus, pelno mokesčiu neapmokestinamąsias pajamas ir kt. Daug brangaus laiko sugaištama ieškant atsakymo Pelno mokesčio įstatymo komentare, tiesiogiai klausiama mokesčių inspekcijos darbuotojų, ar konkrečios sąnaudos gali būti pripažintos leidžiamais atskaitymais, ar negali.

Subjektyvi mokesčio bazė

Kaip numatyta įstatyme, leidžiamais atskaitymais (kurie sumažina apmokestinamąjį pelną, taigi ir mokėtiną pelno mokestį) gali būti pripažintos tos sąnaudos, kurios „būtinos vieneto pajamoms uždirbti ar vieneto ekonominei naudai gauti“. Tačiau ar ta riba visuomet aiški ir nubrėžiama teisingai? Galimybė pripažinti konkrečias sąnaudas leidžiamais atskaitymais priklauso nuo to, kaip įmonei pavyks įrodyti, kad išlaidos yra būtinos įmonei „ekonominei naudai gauti“.

Dviprasmiškas taisykles apsunkina dar ir tai, kad Pelno mokesčio įstatymas yra nuolat keičiamas ir tobulinamas, todėl apskaitininkai turi sekti atnaujinimus ir atitinkamai jais vadovautis. Pavyzdžiui, praėjusiais metais išmokėta pašalpa įmonės darbuotojai dėl sutuoktinio mirties buvo neleidžiami atskaitymai, o nuo 2010 m. tai jau leidžiami atskaitymai. Kita vertus, jeigu pašalpa mokama mirusio įmonės darbuotojo sutuoktinei, tai laikoma neleidžiamais atskaitymais ir pernai, ir šįmet. Kiekvienu atveju tenka nagrinėti įstatymą, kurio nuostatų pasikeitimai reiškia, kad įmonių apmokestinamojo pelno palyginamumas laike yra neįmanomas.

Administravimas – brangus

Pelno mokesčio bazės nepastovumas, sudėtingas jos apskaičiavimas eikvoja mokesčių mokėtojų išteklius, kuriuos jie galėtų skirti ekonomiškai naudingesnei veiklai. Pelno mokesčio apskaičiavimo sudėtingumą parodo jau vien tai, kad Pelno mokesčio įstatymas kasmet nepaliauja augęs. 1995 m. Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymą sudarė vos 1605 žodžiai, o šiandieniniame Pelno mokesčio įstatyme yra virš 27 tūkstančių žodžių. Įstatymų kūrėjai stengiasi aprašyti realaus pasaulio įvairovę, tačiau pasitaiko vis naujų atvejų, kuriuos tenka reglamentuoti, dar labiau apsunkinant mokesčių mokėtojų dalią. Šių žinių turi įgyti ir mažos dviračių taisyklos ar kaimo krautuvės, ir didžiausios pramonės grupės apskaitininkas, nors akivaizdu, kad mažų ir didelių įmonių pajėgumai labai skiriasi. Taigi, pelno mokesčio administravimas daug sunkiau užgula mažųjų įmonių pečius, tad administracinių kaštų prasme jis yra regresinis. Dar prieš 14 metų lyginusi mažų ir didelių JAV įmonių pelno mokesčio administravimo sąnaudas, organizacija „The Tax Foundation“ apskaičiavo, kad mažoms įmonėms šio mokesčio administravimas kainuoja net 27 kartus daugiau negu didžiausioms korporacijoms (lyginant administravimo sąnaudas su įmonių turtu). O juk būtent didžiosios korporacijos sumoka daugiausiai mokesčių, tad mažųjų įmonių apskaitininkų pastangos apskaičiuojant šį mokestį biudžetui daug naudos neduoda.

Straipsnio puslapiai:

- Kaetana Leontjeva

LLRI

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas