Ką GPM įstatymo pakeitimai reiškia investuotojui?

(Puslapis 1 iš 2)


Karolio Kavolėlio (Fotodiena) nuotr.

Ramūnas Riazanskis / Ekonomika.lt

2013-07-17 11:28

Seimui pritarus ir prezidentei patvirtinus, nuo ateinančių metų pradžios reikšmingai pasikeis gyventojų taupymo ir investavimo pajamų apmokestinimas. Tai, kad mokesčių įstatymų pakeitimai priimami likus pusei metų iki jų įsigaliojimo, yra iš tiesų sveikintina praktika. Keletą pastarųjų metų ir gyventojai, ir verslas paprastai turėdavo tik kelias savaites naujiems mokesčių įstatymams įvertinti ir prie jų prisitaikyti, kas ne itin prisidėdavo prie pasitikėjimo valstybe stiprinimo.

Nors šiuo metu daugiau akcentuojamas apmokestinimo naštos padidėjimas, naujasis reguliavimas numato ir teigiamų pokyčių investuotojams. Pirma gera naujiena yra tai, kad prekyba finansinėmis priemonėmis nebebus laikoma individualia veikla visais atvejais. Individuali veikla buvo nuolatinis savarankiškai į finansines priemones investuojančių gyventojų „baubas“. Dažnai investuotojas pats nežinodavo, ar investuodamas laisvas lėšas jis jau tenkina individualios veiklos kriterijus (gana subjektyvius), ar dar ne. Nuo 2014 m. sausio 1 d. šio mokestinio netikrumo nebeliks. Reikėtų priminti, kad analogiškos taisyklės jau yra taikomos nekilnojamo turto pardavimo ir nuomos sandoriams.

Kita gera naujiena - nuo 20 iki 15% sumažintas GPM tarifas dividendams. Šiuo metu investavę į dividendines akcijas mokesčių atžvilgiu yra diskriminuojami. Jų grąža apmokestinama 20% tarifu be išlygų, kai tuo tarpu palūkanos iš ne nuosavybės vertybinių popierių ar kapitalo prieaugis iš vertybinių popierių pardavimo yra arba iš viso neapmokestinamas, arba apmokestinamas taikant 15% tarifą. Beje, faktinis dividendų apmokestinimas kartais viršija net ir 20% ribą. Taip atsitinka tuomet, kai užsienio emitentai arba tarpininkai prie šaltinio nuskaičiuoja didesnį pajamų mokestį, nei jis yra numatytas dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartyje su Lietuva, o Lietuvos investuotojas mokesčio permokos iš užsienio nesusigrąžina.

Trečias teigiamas dalykas – bus galima labiau išnaudoti nuostolius iš vertybinių popierių pardavimo. Šiuo metu GPM mažina tik nuostolis, susidaręs iš vertybinių popierių, neišlaikytų 366 dienas, pardavimo. Ateityje vertybinių popierių išlaikymo periodas bus nereikšmingas. Tai ypač aktualu investuotojams, turintiems iki finansų krizės įsigytų vertybinių popierių, kurių vertė iki šios dienos vis dar nėra atsistačiusi.

Kalbant apie mažiau palankius įstatymo pasikeitimus, pirmiausia reikia paminėti tai, kad paskolų palūkanos gyventojui bus apmokestinamos visais atvejais. Indėlių ir ne nuosavybės vertybinių popierių palūkanoms numatytas mokestinis režimas yra šiek tiek palankesnis – pajamoms iki 10,000 litų mokestis nebus taikomas, ir tik viršijančiai sumai bus taikomas 15 proc. tarifas. 10,000 litų lengvata nebus taikoma bendrovių obligacijoms, kas, tikėtina, sumažins jų patrauklumą investuotojams.

Straipsnio puslapiai:

- Ramūnas Riazanskis

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas