Ką iš tiesų reiškia referendumas dėl žemės pardavimo užsieniečiams? (23)


Organizatorių nuotr.

Austėja Kazlauskytė / LLRI blog'as

2013-08-27 17:10

Iki 2014 gegužės, kuomet baigsis dešimt metų trukęs apribojimas parduoti žemės ūkio paskirties žemę ES bei NATO narių piliečiams, likus vos 9 mėnesiams, VRK įregistravo aktyvistų prašymą šalyje rengti privalomąjį referendumą, kurio pagrindinis tikslas – neleisti žemės parduoti užsieniečiams.

Referendumo motyvas daugiau emocinis, nei racionalus. Teigiama, jog žemė – tai protėvių iškovotas, krauju aplietas turtas, kuris iš principo negali priklausyti užsieniečiui ir taškas.

Įsivaizduokime, jog iniciatoriams pavyks tai, ko dar niekam nebuvo pavykę - surinkti tuos 300 000 parašų ir surengti referendumą, o referendume žmonės nubalsuos, jog žemės parduoti užsieniečiams mes neleisime. Ką tai reikštų žemės savininkams?

Visų pirma – nepagrįstą kišimąsi į savininko teisę spręsti, ką jam daryti su savo nuosavybe. Viešose diskusijose teigiama, jog “užsieniečiai supirks žemę ir lietuviai neturės ko dirbti”. Neišpirks, jeigu neparduos. O jeigu kažkas žemę ir norės parduoti – tai jo laisva valia, jo teisė ir tik jo vieno reikalas.

Kita vertus, jei tariama grėsmė dėl žemės supirkimo iš tikro yra, ir žemė ne užsieniečio rankose yra vertybė – tą turėtų suprasti ir kiekvienas žemės savininkas, tai demonstruoti ir savo žemės neparduoti.

Antra – iniciatorių siūlomas teiginys, jog “žemė, vidaus vandenys, miškai, parkai Lietuvos Respublikoje nuosavybės teise gali priklausyti tik Lietuvos Respublikos piliečiams ir valstybei“ kelia klausimą, ką gi darysime su ne žemės ūkio paskirties žeme, kurią užsieniečiai teisėtai įsigijo anksčiau? Nacionalizuosime? Nusavinsime? Deja, tam turėsime nauja vaga pakreipti (iškreipti?) Konstitucinio Teismo teisinę mintį, pagal kurią tokia nacionalizacija vien dėl to, jog žemės savininkas yra užsienietis, niekaip nedera su Konstitucija.

Trečia – apsijuoksime. Pažeisime pamatines ES sutartis, kuriomis esame įsipareigoję laikytis prisiimtų įsipareigojimų dėl laisvo kapitalo judėjimo. Dėl to atsiveria kelias mums, kaip šaliai, taikyti sankcijas.

Gera žinia ta, jog referendumas greičiausiai neįvyks, tačiau vien tokia iniciatyva primena, jog privati nuosavybė negerbiama, o žmonės laikomi marionetėmis, kurie, manoma, negali priimti teisingų, logiškų ir jiems naudingų sprendimų savo pačių nuosavybės klausimais.

Austėja Kazlauskytė, Lietuvos laisvosios rinkos instituto jaunesnioji ekspertė

- Austėja Kazlauskytė

LLRI blog'as

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas