Ką iš tikrųjų šalims reiškia energetinis saugumas

(Puslapis 1 iš 4)


Karolio Kavolėlio (Fotodiena) nuotr.

Dainius Genys / Geopolitika

2013-11-04 14:30

 Energetinis saugumas tiek politikoje, tiek moksle, tiek žiniasklaidoje šiandien pristatomas kaip vienas iš esminių Lietuvos politinės darbotvarkės klausimų. Regis, net ir eiliniam gyventojui, neretai itin skaudžiai jaučiančiam šildymo sezono naštą (iliustratyvi energetinio (ne)saugumo pasekmė), žodžių junginys „energetinis saugumas“ neturėtų atrodyti svetimas. Vis dėlto žodis „energetika“ šiandien skamba ganėtinai grėsmingai (ko gero, taip ir yra), daugeliui jis asocijuojasi su fiziniais ir technologiniais mokslais. Energetinio saugumo klausimas dažniausiai pristatomas kaip technologinė ar ekonominė apsirūpinimo energijos ištekliais problema ir siejamas su sistemos funkcionavimo patikimumu. Tačiau pastaruoju metu vis dažniau domimasi energetikos poveikiu darniai visuomenės raidai. Šis aspektas sudaro prielaidas svarstymui – ką apie energetinį šalies saugumą gali pasakyti socialiniai mokslai, pavyzdžiui, sociologija? Iš ko gi jis susideda sociologiniu požiūriu? Kodėl visuomeninės saugumo jausenos kinta, net jei realus saugumo lygis lieka toks pats?

Reliatyvaus saugumo reikšmė

Sociologija, keldama visuomenei aktualius – kartais neįprastus, o kartais labai banalius – klausimus, ieško atsakymų į atpažįstamų ir neatpažįstamų jėgų poveikį kasdieniam žmogaus gyvenimui. Energetiką, kaip ir bet kurią kitą žmonių veiklos sritį, sociologija tyrinėja žvelgdama, kokias pasekmes ji sukelia visuomenei, kaip verčia elgtis visuomenę ir kaip pati visuomenė veikia energetiką, šiuo atveju – energetinį saugumą.

Sociologai, kalbėdami apie saugumo sampratą, atskiria ekspertinį rizikos vertinimą nuo visuomenės rizikos suvokimo. Kitaip tariant, tikrovė ir žmonių savijauta gali gerokai skirtis, o sociologai dažniausiai ir siekia paaiškinti šį atotrūkį. Skirtingai nei tikslieji mokslai, sociologija tiria ne deterministiškai veikiančią gamtą ar techniką, o individą kaip savarankišką, laisvu pasirinkimu disponuojantį, socialinį veikėją. Sociologiniu požiūriu energetika nėra vien tik objektyvi, dėsninga, nepakeičiama tikrovė, savo rizikomis ir grėsmėmis nulemianti žmonių pasirinkimus. Iš tiesų, elgesys ir saugumo jausmas priklauso nuo žmonių požiūrio, kaip ir kiek jie suvokia savo veiksmų laisvę ir priklausomybę nuo aplinkos.

Lietuvoje energetinio saugumo problemas bandoma spręsti nuolat, tačiau klausimas, ar visuomenė dėl to išties jaučiasi saugesnė, lieka neatsakytas (nes ne itin kalbama apie socialinius veiksnius, lemiančius visuomenės saugumo jausmą). Saugumo suvokimas ne visada priklauso vien nuo realaus pavojaus, jis yra susijęs su socialiniais procesais, kurie gali didinti arba mažinti visuomenės saugumo jausmą. Akivaizdu, kad skirtingo išsilavinimo, vertybių, žinių apie energetiką ir galimybių dalyvauti energetikos politikoje žmonės nevienodai interpretuos energetines problemas. Asmenys, gebantys kritiškai ir savarankiškai identifikuoti ir suprasti problemos kilmę bei galimybę ją neutralizuoti, bus kur kas ramesni nei tie, kuriems problemos kilmė ir esmė lieka neaiški. Taigi, rizikos suvokimas, vadinasi, ir energetinio saugumo jausmas, priklauso ne tik nuo objektyvių parametrų, bet ir nuo visuomeninės jų interpretacijos. Sociologiniu požiūriu optimalios visuomenės saugumo būsenos neįmanoma pasiekti rūpinantis vien energetikos infrastruktūros patikimumu ar energetikos sistemos atsparumu. Neišvengiamai reikia kreipti dėmesį į atskirų visuomenės grupių rizikos suvokimo sampratas ir interesus, kryptingai aiškinantis nerimo priežastis.

Straipsnio puslapiai:

- Dainius Genys

Geopolitika

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas