Ką parodė praėję pensijų kaupimo metai?

(Puslapis 1 iš 2)


Bendrovės nuotr.

Darius Kuzmickas / Ekonomika.lt

2014-01-24 11:01

 Praėję pensijų kaupimo metai buvo išskirtiniai – pokyčiai pensijų sistemoje ne tik paskatino II pakopos pensijų fondų dalyvius prie kaupimo papildomai prisidėti savo lėšomis, tačiau ir prisijungti naujus, iki tol kaupime iš viso nedalyvavusius, asmenis. 2013 m. sudaryta per 55 tūkst. naujų pensijų kaupimo sutarčių – 2,4 karto daugiau nei 2012 m.

Nuo šių metų 400 tūkst. žmonių savo II pakopos pensiją kaupia papildomai prisidėdami savo lėšomis. Pensijų fondų investavimo rezultatai iš tiesų labai geri, o Lietuvos planai įsivesti eurą pensijų sistemai turėtų tapti stabilizuojančiu veiksniu, ir tai džiugina.

Fondų investavimo rezultatus lėmė pasaulio ekonomika

Į II pakopos pensijų fondus pervedamos įmokos Lietuvoje kol kas yra vienos mažiausių Europoje, tačiau fondų investavimo rezultatai – pavyzdingi. Per beveik dešimt veiklos metų Lietuvoje pensijų fondams buvo pelningi visi, išskyrus 2008 m. ir 2011 m. 2013 m. pensijų fondams taip pat buvo sėkmingi – visų Lietuvoje veikiančių II pakopos pensijų fondų vienetų vertės vidutiniškai didėjo 4,28 proc. Didžiausią vidutinį apskaitos vieneto vertės augimą – 9,38 proc. – fiksavo akcijų pensijų fondai.

Fondų rezultatams 2013 m. lemiamos įtakos turėjo euro zonoje pasibaigusi ilgiausia visų laikų recesija, taip pat stiprėjęs JAV ekonomikos atsigavimas. Dauguma centrinių bankų – JAV Federalinis rezervų bankas, Europos centrinis bankas, Japonijos centrinis bankas, Anglijos centrinis bankas – ėmėsi palaikomosios pinigų politikos: žemumose buvo laikomos bazinių palūkanų normos, aktyviai buvo vykdomos ekonomikos skatinimo programos. Vis dėlto ekonomikos gaivinimo ciklas nėra visiškai sklandus – atviras išlieka klausimas, ar pavyks ilguoju laikotarpiu išlaikyti kurtą pasitikėjimą bei tvarų rinkos augimą?

„Danske Capital investicijų valdymas“ pensijų fondai pirmąją 2013 m. pusę laikėsi palyginti atsargios investavimo strategijos – akcijoms skirta lėšų dalis buvo kiek mažesnė nei galima maksimali. Metams įsibėgėjus, akcijų dalis palaipsniui buvo didinama, pasinaudojant vasaros ir ankstyvo rudens korekcijomis rinkoje. Buvo papildomai investuojama į Europos akcijas ir į pasaulio aukšto pajamingumo obligacijas, išlaikant anksčiau investuotas lėšas į akcijas sparčiai augančių ekonomikų rinkose, obligacijas ir ilgo termino vyriausybių obligacijas.

Pasikeitimai pensijų kaupime – žingsnis į priekį

Šiuo metu didžiausias iššūkis tvariam pensijų kaupimui Lietuvoje vis dar yra valdžios noras labiau pasitarnauti tik kai kurioms vyresnių rinkėjų grupėms bei tvirtos pozicijos ateities pensijų sistemos klausimais neturėjimas. II pakopos pensijų sistema atsirado dar 2004 m., 2007 m. pervedimai į pensijų fondus buvo didžiausi – siekė net 5,5 proc. nuo asmens atlyginimo. Tačiau vėliau buvo žengtas ne vienas žingsnis atgal vis mažinant pervedimus. Nors šalies Konstitucinis Teismas yra pasakęs, kad sumažinimai turėtų būti kompensuoti, tačiau nei kada, nei kaip tai atsitiks, kol kas niekas net nešneka. Priešingai, į daugiau kaip pusės II pakopos pensijų kaupime dalyvaujančių asmenų pensijų fondus nuo 2014 m. bus pervedama mažiau nei 2013 m. – vietoj 2,5 proc. nuo dalyvio atlyginimo bus pervedama tik 2 proc. Tuo metu, pavyzdžiui, Estijos gyventojas savo II pakopos pensijai gali skirti net iki 9 proc. savo atlyginimo. Net minimaliai kaupiančių Estijos gyventojų pervedimai į II pakopos pensijų fondus bent 2 kartus didesni nei Lietuvoje.

Straipsnio puslapiai:

- Darius Kuzmickas

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas