Ką rinktis – augimą ar mažesnę skolą?

(Puslapis 1 iš 2)


Bendrovės nuotr.

Rūta Medaiskytė / Ekonomika.lt

2013-07-29 11:51

Euro zonos vyriausybės skola 2013 metų I ketv. dar padidėjo ir toliau savo dydžiu artėjo prie BVP. Regiono ekonomikų padėtis išties yra dviprasmiška. Viena vertus, skolos tapo rimta grėsme ekonominiam stabilumui, ir kai kurios euro zonos šalys stengiasi išlaviruoti bei išvengti nemokumo. Kita vertus, euro zonos ekonomika patiria recesiją, tačiau pinigų politikos galimybės dar labiau padėti ūkiui jau išsemtos. Ir žinoma, pinigų politika savo ruožtu negali tik pati viena padėti ekonomikai.

Euro zonos vyriausybių skolos našta išaugo

Naujausi duomenys rodo, kad euro zonos vyriausybės skolos dydis I ketv. išaugo 5 proc. palyginti su tuo pat laikotarpiu prieš metus ir siekė 92,2 proc. BVP. Didžiausių skolininkių sąraše toliau stabiliai vietas laikė Graikija, Italija ir Portugalija su skola, siekiančia atitinkamai 161, 130 ir 127 proc. BVP. Kitame sąrašo gale galima rasti Estiją, Bulgariją ir Liuksemburgą – čia vyriausybės skola atitinkamai 10, 18 ir 22 proc. BVP. Kaip jau įprasta, Estija toliau išsiskiria tarp Europos šalių, kaip turinti mažiausią skolą. Lietuvos ir Latvijos vyriausybės skola I ketv. buvo lygi 40,8 ir 39,1 proc. BVP. Per paskutinius penkerius ekonomikos sunkmečio metus Lietuvos ir Latvijos skolų našta pastebimai išaugo, tačiau per metus matome ir teigiamų poslinkių Baltijos šalyse. Palyginti su 2012 metų I ketv. mažėjo tik trijų Europos Sąjungos vyriausybių skolos naštos dalis BVP – daugiausia Latvijos (5,1 proc. punkto), Lietuvos (1,9 proc. punkto) ir trečioje vietoje – Danijos (0,2 proc. punkto).

Taupymas nuvargino ekonomikas

Vyriausybės skolos ir BVP santykį augino tiek skaitiklis, tiek vardiklis. Euro zonai patiriant recesiją, mažėja ir BVP. Tuo pat metu su sunkumais susiduriančios vyriausybės negali subalansuoti biudžetų ir turi skolintis trūkstamas lėšas. Be to, įtemptas taupymas ir drausmė nuvargino šalių ekonomikas, ir lėtėjant BVP augimui pasirinkta laikytis kiek laisvesnės viešųjų išlaidų politikos. Taigi, euro zonoje per keturis ketvirčius vyriausybės skolos dydis nesumažėjo niekur, o Ispanijos, Prancūzijos ir Italijos skolos prieaugis sudarė 62 proc. viso euro zonos skolos padidėjimo.

Lietuvos vyriausybės skola kol kas grėsmės stabilumui nekelia

Lietuvos vyriausybės skola šiandien didelės įtampos nekelia nei stabilumo, nei euro zonos narystės prasme. Kol kas Lietuva ir pakankamai saugiu atstumu nuo 60 proc. BVP ribos. Ir kitąmet šis parametras nebus kliūtimi, kai bus tikrinamas atitikimas euro kriterijams. Tačiau miegoti ant laurų taip pat nereikėtų, nes 3 proc. BVP biudžeto deficito kriterijaus neatitikti yra daug lengviau, o ir šiaip protinga vyriausybės drausmė nepakenktų, ypač atsižvelgiant į skolos kitimo tendenciją.

Sunki užduotis – augimas šiandien ar ilgalaikis finansų tvarumas?

Straipsnio puslapiai:

- Rūta Medaiskytė

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas