Kada ir kaip suteikiamos kasmetinės atostogos

(Puslapis 1 iš 2)


Fotodienos nuotr.

Etaplius.lt

2014-09-02 14:05

Kasmetinės atostogos – kalendorinėmis dienomis skaičiuojamas laikotarpis, skirtas darbuotojui pailsėti ir darbingumui susigrąžinti, paliekant darbo vietą (pareigas) ir mokant vidutinį darbo užmokestį. Dirbant pirmuosius metus, atostogos paprastai suteikiamos po 6 mėnesių nepertraukiamojo darbo toje įmonėje, o už antruosius – bet kuriuo darbo metų laiku pagal kasmetinių atostogų suteikimo eilę.

Kasmetinių atostogų trukmė

Darbuotojams gali būti suteikiamos minimalios, pailgintos bei papildomos atostogos.

Minimalios – tai paprastai darbuotojams suteikiamos 28 kalendorinių dienų trukmės atostogos. Ilgesnės – 35 kalendorinių dienų minimalios atostogos – suteikiamos asmenims iki 18 metų, darbuotojams, vieniems auginantiems vaiką iki 14 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų, neįgaliesiems ir kitiems įstatymų nustatytiems asmenims.

Pailgintos – iki 58 kalendorinių dienų trukmės kasmetinės atostogos – priklauso kai kurių kategorijų darbuotojams, kurių darbas susijęs su didesne nervine, emocine, protine įtampa bei profesine rizika, taip pat kurių darbo sąlygos yra specifinės, pavyzdžiui mokytojams, sveikatos priežiūros specialistams, farmacininkams ir kitiems darbuotojams, kurių darbe identifikuotina padidinta nervinė, emocinė ir fizinė įtampa. Darbuotojų, turinčių teisę į šias atostogas, kategorijų sąrašas ir konkreti pailgintų atostogų trukmė kiekvienai darbuotojų kategorijai nustatyta Vyriausybės 2003 m. liepos 18 d. nutarimu Nr. 941 „Dėl kai kurių kategorijų darbuotojų, turinčių teisę į kasmetines pailgintas atostogas, sąrašo ir šių atostogų trukmės patvirtinimo“ (žr. aktualią redakciją).

Papildomos atostogos suteikiamos darbuotojams už darbą sąlygomis, neatitinkančiomis normalių darbo sąlygų, už ilgalaikį nepertraukiamąjį darbą toje darbovietėje bei už ypatingą darbų pobūdį. Šių papildomų atostogų trukmę, suteikimo sąlygas ir tvarką nustato Vyriausybė 2003 m. balandžio 22 d. nutarimu Nr. 497 „Dėl Kasmetinių papildomų atostogų trukmės, suteikimo sąlygų ir tvarkos patvirtinimo“ (žr. aktualią redakciją).

Darbo sutartyje, kolektyvinėje sutartyje, darbo tvarkos taisyklėse gali būti nustatomos ir didesnės trukmės bei kitų rūšių atostogos. Šios lengvatos negali būti nustatytos biudžetinėse įstaigose.

Kada ir kaip suteikiamos kasmetinės atostogos

Už kiekvienus darbo metus kasmetinės atostogos suteikiamos tais pačiais darbo metais. Darbuotojo pageidavimu kasmetinės atostogos gali būti suteikiamos dalimis, tačiau viena iš kasmetinių atostogų dalių negali būti trumpesnė kaip 14 kalendorinių dienų. Kitas likęs kasmetinių atostogų laikas gali būti skaidomas įvairiai šalių susitarimu.

Savaitgaliai prieš/po atostogų – įskaityti ar ne?

Įskaityti ar ne darbuotojo poilsio dienas, kuriomis prasideda ar baigiasi atostogos, į atostogų laikotarpį nėra konkrečiai reglamentuota – dėl to turi susitarti darbo sutarties šalys.

Straipsnio puslapiai:

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas