Kai kiekybė nusveria

(Puslapis 1 iš 2)


Fotodienos nuotr.

Nerijus Mačiulis / Ekonomika.lt

2013-11-25 13:39

 Lietuvoje jaunimo nedarbas nuo recesijos metu pasiektų 35 proc. gerokai sumažėjo, tačiau vis dar išlieka nemaloniai aukštas – siekia 23,1 proc. Tačiau susirūpinimas šiuo rodikliu nukreipia dėmesį nuo esminės problemos, kuri slypi visai ne šiame skaičiuje.

Analizuojant tokio amžiaus gyventojus būtina atsižvelgti, kokia jų dalis mokosi arba studijuoja. Šiuo atveju daug iškalbingesnis yra kitas nedarbo rodiklis, parodantis, kokia dalis jaunuolių yra nedirbantys, nesimokantys ir nedalyvaujantis mokymuose (angl. NEET). Lietuvoje nedirbančių ir nesimokančių tarp 15-24 jaunuolių pernai buvo tik 11,1 proc., mažiau nei kitose Baltijos šalyse ir mažiau nei vidutiniškai ES. Tarp 15-19 metų jaunuolių tik 3,4 proc. niekur nedirba ir nesimoko – pagal šį rodiklį Lietuva yra antroje vietoje ES ir atsilieka tik nuo Olandijos.

Daug svarbiau paanalizuoti, kaip atrodo užimtumas tarp 25-29 metų amžiaus asmenų, kurie dažniausiai būna šviežiai iškepti aukštojo mokslo institucijų absolventai. Deja, tarp jų net 20,2 proc. niekur nebesimoko ir nedirba. Tuo tarpu Švedijoje šio amžiaus jaunuolių neužimtumo rodiklis yra mažiausias ES ir daugiau nei dvigubai mažesnis nei Lietuvoje. Kodėl? Akivaizdu, kad tai lemia aukštojo mokslo institucijų skaičiaus. Švedijoje 100 tūkst. gyventojų tenka 5,4 aukštojo mokslo institucijos, Lietuvoje beveik tris kartus daugiau – 15,6. Vien universitetų Lietuvoje 100 tūkst. gyventojų tenka net 7,7 – keturis kartus daugiau nei Australijoje, kur nedarbas yra vienas mažiausių pasaulyje.

Taigi, universitetų ir kolegijų skaičius valstybėje – Lietuvoje jų yra net 47 – ne visada parodo jos potencialą ir nebūtinai didina užimtumo lygį. Turbūt nereikia įrodinėti, kad daug svarbiau yra studijų kokybė bei įgyjamų kompetencijų atitikimas rinkos poreikiams.

Perteklinis aukštojo mokslo institucijų skaičius gali turėti kelias neigiamas pasekmes. Pirma, jei tai valstybinės institucijos, jų išlaikymas sukuria per didelę naštą valstybės finansams. Antra, ribotų finansinių išteklių paskirstymas dideliam universitetų ir kolegijų skaičiui lemia tai, kad vieno akademinio darbuotojo darbo užmokestis yra neadekvatus. Ar galima tikėtis, kad akademinę karjerą rinksis tik talentingiausi specialistai, jei docento darbo užmokestis mažesnis nei, pavyzdžiui, vilkiko vairuotojo? Ir ar nepaisant to, šie specialistai dirbs „iš pašaukimo“, bus motyvuoti ir sieks, kad jų absolventai įgytų geriausias ir aktualiausias kompetencijas?

Trečia, perteklinės studijų programos ir galimybės įgyti aukštąjį išsilavinimą pakursto iliuziją, kad kiekvienas norintis gali įgyti universiteto diplomą ir kad tai yra geriausias būdas didesnėms pajamoms gauti. Dažnai net nesusimąstoma, kad atsainiai pasirinkta ar primygtinai įsiūlyta studijų kryptis, neatitinkanti asmens bazinių kompetencijų, suteiks daug mažiau savirealizacijos laisvių ir blogesnį finansinį rezultatą, nei interesus ir galimybes atitinkanti profesinio ugdymo programa.

Straipsnio puslapiai:

- Nerijus Mačiulis

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas