Kaip „AirBaltic“ tapo vieno žmogaus monopoliu

(Puslapis 1 iš 4)


Audriaus Bagdono (Fotodiena) nuotr.

Ekonomika.lt

2011-01-09 08:05

Užpraeitų metų rudenį Rygos laikraščiose pasirodė neramių naujienų, primenančių 1990-ųjų kriminalines kronikas, virtinė: mieste kažkas pradėjo puldinėti taksi automobilius. Vieną į oro uostą važiuojančią mašiną apšaudė, kai kuriems automobiliams supjaustė ratus, nors vairuotojai dar sėdėjo viduje. Užpuldinėjo ne visus taksi automobilius, o tik naujutėlaites ''Toyota Verso'', išdažytas ryškiai žalia spalva. Latvijos aviakompanijos ''AirBaltic'' prezidento ir bendrasavininko Bertoldo Flicko idėja sukurti nuosavą taksi liniją labai nepatiko Rygos taksistams.

Tiesa, pasipriešinimas rezultato nedavė. Šiandien nuvykti ryškiu ''Baltic Taxi'' iš oro uosto iki Rygos centro kainuoja 18 dolerių. Prieš dvejus metus taksistai iš pirmų į Latviją atvykusių užsieniečių už šią paslaugą prašydavo 50 dolerių. ''Baltic Taxi'' priklauso asmeniškai B.Flickui - ir tai ne vienintelis jo pasiekimas. Per septynerius metus jis pavertė mažos Baltijos šalies oro bendrovę į vieną iš greičiausiai augančių Europos kompanijų. Kai 2002 m. B.Flickas pradėjo vadovauti kompanijai, ''AirBaltic'' pervežė 260 000 keleivių ir gavo 47 mln. pelną. 2009 m. ji jau pervežė 2,7 mln. žmonių, o pelnas viršijo 400 mln. Šiemet ''AirBaltic'' išaugo dar trečdaliu. Kokia kompanijos paslaptis?

Kaip nugalėti ''Aeroflot''

''Sovietinio pagrindo mes neturime'', - teigia B.Flickas interviu rusiškam "Forbes" žurnalui. SSRS laikais Rygos oro uostas pervežimų apimties atžvilgiu įėjo į stambiausiųjų dešimtuką - 2 mln. žmonių per metus. Iš Latvijos sostinės lėktuvai skrisdavo daugiau nei 30 krypčių beveik į visus stambiausius Sovietų Sąjungos miestus.

Tačiau, šaliai atkūrus nepriklausomybę, skrydžių kiekis žymiai sumažėjo. Rygoje, kaip ir visuose SSRS oro mazguose, buvo apsistojęs ir "Aeroflot'' oro dalinys. 1991 metais jis virto į ''Latavio'' oro kompaniją su 36 lėktuvais, 550 darbuotojų. Vietinėje rinkoje išsilaikyti buvo nelengva ir 1995 metais ''Latavio'' bankrutavo ir buvo likviduota. Latvijos valdžia nenorėjo likti be nacionalinio oro vežėjo, todėl tais pačiais metais atsirado nauja kompanija - ''AirBaltic''. Kontrolinio paketo savininku tapo Latvijos Vyriausybė, dalį akcijų tarpusavyje pasidalijo keli investiciniai fondai, o 29 proc. gavo Skandinavų oro kompanija SAS (priklausanti Švedijos, Danijos ir Norvegijos Vyriausybėms).

Tais pačiais 1995 metais ''AirBaltic'' direktorių taryboje pasirodė ir 31-erių metų teisininkas iš Vokietijos Bertoldas Flickas. Iki to laiko B.Flickas spėjo pabaigti Heidelbergo universitetą, dirbo nedidelio prekybos tinklo finansiniu direktoriumi, o vėliau persikėlė į Latviją: 1994 m. Vokietijos Vyriausybė pradėjo projektą, kuriuo rėmė reformas Baltijos valstybėse. Vokietijos mokesčių mokėtojų sąskaita buvo pasamdyta specialistų komanda, kuri turėjo padėti Latvijos Vyriausybei tinkamai įvykdyti privatizaciją. B.Flickas asidūrė jos sudėtyje.

Straipsnio puslapiai:

Close

Penki eksperto patarimai padės padaryti svajonių karjerą

Informacinių technologijų (IT) sektoriaus perspektyvos žavi ir gundo daugelį, tačiau ką daryti, jei šioje srityje turi mažai patirties arba jos visai nėra? „Viskas įmanoma, svarbiausia turėti noro, užsidegimo ir tinkamai ...

Šeši ekspertų patarimai, kaip išsirinkti tinkamą praktikos vietą

 Kiekvienas studentas dar mokydamasis aukštojoje mokykloje turi šansą praktikos metu išbandyti save pirmoje profesinėje stotelėje. Tyrimai rodo, kad praktiką atlikę studentai turi tris kartus didesnę tikimybę gauti darbo ...

Darbo rinka ateityje: kokios savybės padės neužleisti vietos robotui?

Spartus technologijų progresas neatpažįstamai pakeitė ne tik mūsų kasdienį gyvenimą, bet ir darbo specifiką. Retas įsivaizduojame savo darbo dieną be kompiuterio ar išmanaus telefono, tačiau ateityje technologijų įtaka didės dar labiau. ...

Naujas darbo paieškų sezonas: senos viltys ir naujos bėdos

 Kartu su naujais mokslo metais prasidėjęs naujas darbuotojų ir darbų medžioklės sezonas atneša kozirių tiek darbdaviui, tiek darbuotojui, teigia specialistų paieškos portalas cvmarket.lt. „Kaip ir kasmet, rugsėjo pirmoji ...

Trys darbuotojų perdegimo požymiai – kaip to išvengti?

Įsibėgėjęs vasaros sezonas – tai ne tik metas, kai sulėtėja darbų tempas, bet ir išryškėja darbuotojų perdegimo požymiai. Sveikatos atžvilgiu vasarą energijos turėtų netrūkti – daugiau šviesių valandų, natūralių ...

Ekspertų patarimai: kaip netapti darbo įkaitu?

Kiekvienas, ėmęsis kurti verslą, galėtų patvirtinti, kad riba tarp nuosavo verslo ir asmeninio gyvenimo labai plona. Vis dėlto, specialistų teigimu, atskirti darbą ir asmeninį gyvenimą būtina. Norint kelti našumą, reikia išmokti ...

Pats sau bosas: svajonių profesija, tačiau ne visiems įkandama

Turbūt ne vienas norėtų keliauti, tačiau tuo pačiu metu ir dirbti mėgiamą darbą. Ypač apie tai svajoja jaunimas: laisvė, kūryba, kelionės. Vis dėlto, dirbti laisvai samdomą darbą (angl. freelanceris) gali būti itin sunku. Kelionių ...

Reikiamą darbuotoją darbdaviai vis dar gaudo ant tuščio kabliuko

„Visos socialinės garantijos“, „laiku mokamas atlyginimas“. Dažnas Lietuvos darbdavys, naršantis po vis labiau tuštėjančią darbo jėgos rinką, iki šiol tiki, kad tokie pasiūlymai padės ...

Prireikia vis daugiau darbuotojų: įvardijo, kurių trūksta labiausiai

Darbo rinka pirmąjį metų ketvirtį buvo itin aktyvi. Jos vis daugiau įmonių susiduria su darbuotojų trūkumu įrodo išaugęs darbo skelbimų skaičius. Skelbimų apie siūlomą darbą įdėta pirmąjį ketvirtį net 24 proc. daugiau, rodo portalo ...

Slaptųjų agentų darbą primenanti profesija: jų prisibijo ne vienas darbuotojas

Kaip dirba jų darbuotojai siekia išsiaiškinti ne tik privataus sektoriaus verslininkai, bet ir valstybės valdomos įmonės. Tam pasitelkiami „slaptieji pirkėjai“, kurių darbas kartais gali priminti filmo scenarijų. Kad ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas