Kaip apsiginsime nuo kibernetinio karo?

(Puslapis 1 iš 3)


REUTERS/SCANPIX nuotr.

Vaiva Sapetkaitė / Geopolitika

2012-07-24 09:50

 Informacinės – atviros, išsilavinusios ir besimokančios – visuomenės idėja tapo vienu iš nepajudinamų tiek didelės dalies atskirų pasaulio valstybių, tiek įvairių tarptautinių organizacijų siekių. Ne išimtis ir Europos Sąjunga bei jai priklausanti Lietuva. Geresnes ar blogesnes nacionalines informacinės visuomenės plėtros programas turi visos ES šalys, o Sąjungos mastu tai pirmiausia reglamentuojama Lisabonos strategijoje, „e.Europa“ veiksmų plane.

Lietuvoje „Nacionalinę informacinės visuomenės plėtros koncepciją“ ir jos pagrindu parengtą „Lietuvos informacinės visuomenės plėtros strateginį planą“ Vyriausybė patvirtino dar 2001 metais, o 2005-aisiais atsirado ir bendras šalies informacinės visuomenės plėtros strateginio planavimo dokumentas – „Lietuvos informacinės visuomenės plėtros strategija“. Šiuose dokumentuose aiškiai sakoma, kad viena iš kertinių priemonių išsikeltam tikslui pasiekti – informacinės technologijos ir vis didėjantis žmonių naudojimasis jomis. Nors tai neabejotinai sveikintina ir reikalinga, negalima pamiršti ir kitos medalio pusės: daug kasdienio gyvenimo dalykų perkeliant į virtualiąją erdvę, vis aktualesnis tampa jos saugumas (kibernetinis saugumas), nes didėja galima žala jo neužtikrinus.

Praėjusių metų birželio 29 dieną Vyriausybė priėmė pirmąją nacionalinę elektroninės informacijos saugos, arba kitaip kibernetinio saugumo, plėtros 2011–2019 m. programą. Nuspręsta, kad jos įgyvendinimą koordinuos Vidaus reikalų ministerija, o įgyvendins Ministro pirmininko tarnyba, Ryšių reguliavimo tarnyba, Valstybės duomenų apsaugos inspekcija, Policijos departamentas, Krašto apsaugos, Susisiekimo, Finansų, Švietimo ir mokslo bei Ūkio ministerijos. Šiuo aspektu atsilikome nuo estų, analogišką strategiją priėmusių dar 2008-aisiais, t. y. kitais metais po plačiai nuskambėjusio incidento, kai Estija patyrė kibernetinę ataką, nukreiptą prieš jos valstybines institucijas, informacinius portalus, verslo struktūrų interneto tarnybines stotis, taip pat pagrindinių politinių partijų, kai kurių bankų ir internetinių paslaugų bendrovių tinklalapius... O Latvijoje kibernetinio saugumo srities bent teisinis reglamentavimas išvystytas palyginti menkiausiai. Šioje šalyje tai reglamentuoja tik 2011 metais įsigaliojęs Informacinių technologijų apsaugos įstatymas, dėmesio skiriama tais pačiais metais priimtoje „Latvijos nacionalinio saugumo koncepcijoje“, tačiau šiai problematikai specialiai skirtos atskiros programos nėra.

Žiūrint apskritai, kibernetinio saugumo srityje iš Baltijos šalių Estija yra pažengusi toliausiai. Kaip žinia, joje įkurtas NATO kibernetinio saugumo kompetencijos centras. Tai svarbus žingsnis, rodantis, kad keičiasi požiūris į kibernetinį saugumą, o šalių kibernetinė gynyba, dar neseniai laikyta atskirų valstybių vidaus reikalu ir jų vienų problema, jau peržengė nacionalines sienas: pademonstruotas valstybių suvokimas, jog norint apsisaugoti nuo vis didėjančio kibernetinio nusikalstamumo ar politiškai motyvuotų kibernetinių išpuolių būtina bendradarbiauti ir keistis informacija.

Straipsnio puslapiai:

- Vaiva Sapetkaitė

Geopolitika

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas