Kaip broliai Vizbarai darys tai, ko pasaulis dar nemoka (1)

(Puslapis 1 iš 3)


Dmitrijaus Radlinsko (Fotodiena) nuotr.

Evelina Povilaitytė / Savaitraštis „Ekonomika.lt“

2012-08-22 13:51

Broliai Augustinas, Kristijonas ir Dominykas Vizbarai aukštųjų technologijų verslui pradėti pasirinko Lietuvą. Ambicingi verslininkai neslepia, kad jų negąsdina mažai žinomas šalies vardas ar šeimos verslo modelis.

Vizbarų įkurta bendrovė „Brolis Semiconductors“ planuoja auginti kristalus pagal klientų pateikiamas technines specifikacijas mokslo ir pramonės tikslams. Taip pat gamins inovatyvius puslaidininkinius lazerinius diodus, kurių šiuo metu rinkoje nesugeba pagaminti niekas. Kokių verslo perspektyvų mato pradedantieji aukštųjų technologijų verslininkai, savaitraščiui „Ekonomika.lt“ pasakoja įmonės komercijos direktorius Augustinas Vizbaras.

Įkūrėte šeimos verslą, ar nesibaiminote visko sudėti į bendrą katilą ir kartu rizikuoti?

Manau, geresnės komandos surinkti neįmanoma. Vienas kitą puikiai pažįstame ir siekdami bendro tikslo veikiame kaip kumštis. Nemažai jaunų įmonių žlunga, kai po kelerių metų atsiranda trintis tarp įkūrėjų, išryškėja charakterių skirtumai, nebeleidžiantys dirbti kartu.

Rizikuoti tikrai nebijome – suprantame, kad esame jauni ir mažai patyrę, tačiau motyvacijos ir ambicijų turime daugiau nei kiti. Galbūt pradžioje bus daug tuščių apsisukimų, bet manome, kad būsime greitesni nei konkurentai.

Jau dabar esate vertinami kaip itin perspektyvūs verslininkai. Kaip manote, nuo ko viską reikia pradėti?

Verslo pradžiai labai svarbi idėja ir patikima komanda. Mes turime unikalią technologiją, esame savo srities ekspertai: išmanome tiek kristalų auginimą, tiek pačių prietaisų kūrimą ir gamybą.

Komanda stipri, nes turime patirties ir versle.

Kodėl savo verslui plėtoti pasirinkote Lietuvą, kai daugelis verslininkų šiandien čia nepatenkinti esamomis sąlygomis?

Ieškodami vietos verslui svarstėme įvairius variantus: ir JAV, ir Vokietiją, ir Airiją. Tačiau likome Lietuvoje. Bene svarbiausias faktorius mūsų atveju buvo greitis – t. y. kaip greitai galima įsikurti bei pritraukti investicijų. Šiuo požiūriu Lietuvoje situacija tikrai nebloga: per mažiau nei pusmetį pavyko pritraukti investicijų iš rizikos kapitalo fondo „Litcapital“, taip pat pateikti dvi paraiškas pagal Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų paramos programą. Manau, kad tokio dydžio investicijų per tiek laiko pritraukti kitur būtų tiesiog neįmanoma.

Kokios aukštųjų technologijų perspektyvos mūsų šalyje?

Jos palankios dėl minėto ES finansavimo ir rizikos kapitalo fondų veiklos. Tai pat yra pakankamai kvalifikuotų specialistų, ypač jau egzistuojančiose pramonės srityse, tokiose kaip lazerinės technologijos ar biotechnologijos.

Straipsnio puslapiai:

- Evelina Povilaitytė

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas