Kaip išnaikinti eiles gydymo įstaigose?

(Puslapis 1 iš 2)


Asmeninio archyvo nuotr.

Rūta Vainienė / Ekonomika.lt

2015-09-30 10:08

Eilės gydymo įstaigose – problema, prie kurios sprendimo grįžtama nuolat, bet vis nesėkmingai. Eilės kaip yra, taip yra, ir apeiti jas galima tik keliais būdais – jei turi pažinčių, jei turi pinigų arba jei sukeli milžinišką skandalą. Visi mėginimai sumažinti eiles lig šiol buvo administraciniai – diegiant elektronines registravimo sistemas, trumpinant paciento apžiūrai skirtą laiką. Prezidentė, nors pati eilėse nelaukia, pasiūlė dar vieną priemonę eilėms sumažinti – sankcijas, jei pacientas neaptarnaujamas per nustatytą laiką ir premijas įstaigoms, kurios tvarkosi geriausiai. Atrodytų, administracinius parėdymus pagaliau papildys ekonominė motyvacija. Ar tai padės išnaikinti eiles?

Kad atsakytume į šį klausimą, pasiaiškinkime, kodėl gydymo įstaigose susidaro eilės? Trūksta įrangos? Tikrai ne, juk brangūs aparatai gali dirbti ne viena, o dviem ar net trimis pamainomis. Galų gale, jei įrangos ir trūksta, tai vardan pacientų ją reikėtų nupirkti. Taigi, su įranga įmanoma susitvarkyti. Gal tuomet trūksta specialistų? Kai kuriose gydymo įstaigose tikrai tam tikros srities specialistų trūksta. Ką paprastai daro žmonės, kai ko nors trūksta? Įsigyja, pasamdo. Medikus, jei jų iš tikro fiziškai trūksta - galima pasamdyti. Kaip kad tai daro kitos šalys, samdydamos Lietuvos medikus, kurie važiuoja ne tik nuolat dirbti svetur, bet ir laikinai – pavyzdžiui, operuoti. Vadinasi, medikų kaip ir neturėtų trūkti šiame atvirų sienų pasaulyje.

Tai ko gi tada trūksta, kad gydymo įstaigose susidaro eilės? Gal trūksta gero darbo organizavimo, kad vadovai pagaliau nupirktų trūkstamos įrangos ir pasamdytų trūkstamų specialistų? Tai štai ir prisikasėme iki esmės. Kad vadovai galėtų nupirkti ir pasamdyti, tam turi būti lėšų. O lėšų nėra tiek, kad užtektų patenkinti visus pacientų poreikius čia ir dabar. Eilės gydymo įstaigose, o taip pat mokamos paslaugos, yra tik todėl, kad numatyto finansavimo nepakanka visiems pacientų poreikiams patenkinti. Gydymo įstaiga, kuri pasirašo sutartis su ligonių kasomis, gauna kvotas, kiek paslaugų jos gali suteikti. Virškvotinės paslaugos nėra apmokamos, vadinasi įstaiga jas turi suteikti „iš vidinių resursų“. Vidiniai resursai, beje, irgi riboti, ir arti išsėmimo ribos.

Kokios lieka išeitys? Pirma, padidinti privalomojo sveikatos draudimo įmokas, kad ligonių kasos turėtų daugiau lėšų ir galėtų jų daugiau duoti gydymo įstaigoms. Nesiūlau šio varianto, nes jame įveltas itin ydingas administracinis lėšų paskirstymas ir itin destruktyvus mokesčių naštos kėlimas. Kita išeitis, kurią visi puikiai žino, ir net skaičiavimus yra atlikę, bet nei vieni politikai nedrįso įgyvendinti – tai paciento priemoka. Nedidelė, bet galinga. Pavyzdžiui, pusantro euro už vizitą, penki eurai už lovadienį. Ką tai duotų?

Straipsnio puslapiai:

- Rūta Vainienė

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas