Kaip išradimą paversti preke

(Puslapis 1 iš 2)


AFP/SCANPIX nuotr.

Jacekas Antulis / metida.blog.com

2013-01-27 08:55

Visi žinome, kad išradimo komercializavimas yra sunkus procesas. Išradimas tarsi laukinis arklys su sparnais, skrendantis ten kur nori ir neklausantis savo šeimininko – išradėjo. Taip pat žinoma, kad sėkmingam išradimo komercializavimui reikia ne tik išradėjo pastangų, bet ir atitinkamų sričių specialistų, komersantų bei teisininkų komandos rimto darbo. Išradimą galima laikyti naujo verslo pradžia, jo branduoliu, nuo kurio viskas ir prasideda. Užpatentuotas išradimas suteikia galimybę monopolizuoti rinką, tačiau tai tik galimybė, kuria dar reikia deramai pasinaudoti.

Taigi svarbu žinoti pagrindinius aspektus, dažnai pasitaikančius išradimo komercializavimo kelyje ir sukeliančius tam tikrų keblumų išradimo kūrėjams.

I. Išradimas – dinaminis kūrinys

Išradimas dažniausiai yra ne statinis, o dinaminis reiškinys ar net gyvas organizmas. Vis dėlto patentavimo metu svarbu užfiksuoti šio gyvo, dinaminio organizmo statinį momentą. Kol išradimas nėra galutinai paruoštas, jį reikia neviešinant slapčia tobulinti. Visgi net ir tada, kai jau pateikta patento paraiška, atsiranda visokių netikėtumų, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį ir išradimą patobulinti. Kartais dėl patobulinimų iškyla naujos technologinės problemos, kurių šalinimas gali neatpažįstamai pakeisti pirminį išradimo įgyvendinimo variantą.

Siekiant išspręsti susidariusią situaciją, išradėjas turi atlikti šiuos veiksmus: skubiai surinkti atitinkamą informaciją (nors dažnai to greitai padaryti nepavyksta); ją apdoroti (tai iš esmės yra naujas kūrybinis procesas); pritaikyti apdorotą informaciją taip, kad bet koks papildomas teigiamas elementas nepablogintų ankstesnių išradimo savybių bei funkcijų. Tobulinant bet kokį išradimą, dažniausiai siekiama kompromiso, o tai yra sunku ir kartais nepriimtina, nes išradėjas siekia, kad viskas būtų tobula. Svarbu ir tai, kad įvairūs technologiniai patobulinimai atima daug brangaus laiko. Kadangi rinka yra dinaminė, laikui bėgant išradimo aktualumas gali keistis – dažnai ne į gerąją pusę.

II. Kaina vartotojui

Turint galutinį produktą, bet tuo pačiu metu jį vis tobulinant, iškyla rinkodaros problemų. Pavyzdžiui, galutinio produkto kainos vartotojui ir jo gamybos kaštų bei rinkoje esančių konkurentų kainų suderinamumo problema. Kadangi išradimas siejamas su unikaliu produktu, nustatyti jo optimalią pardavimo kainą nėra lengva: konkurentų kainos ne visada tinka, nes jų produktai gali būti tik panašūs, o už kiek galutinis vartotojas pirktų produktą savo lėšomis yra neaišku. Taigi dažnai preliminari kaina nustatoma pagal realias investicijas arba „iš lubų“.

Straipsnio puslapiai:

- Jacekas Antulis

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas