Kaip išvengti baudžiavos šilumos ūkyje (1)

(Puslapis 1 iš 9)


Roko Medonio (Fotodiena) nuotr.

Ramūnas Gatautis / Ekonomika.lt

2012-03-16 09:27

Šis komentaras yra atsakas į Remigijaus Šimašiaus straipsnį „Baudžiauninke, kam moki už šilumą?“

Pirmiausia prisipažinsiu, kad esu aršus konkurencijos mylėtojas ir manau, kad būtent konkurencija yra šio pasaulio variklis. Taip buvo nuo pasaulio pradžios, gal tik kinta konkuravimo civilizuotumas, nors ekonominio konkurencinio pranašumo įrodinėjimo tankais nėra atsisakyta iki šiandienos. Iš kitos pusės vienas mūsų kaimynas Rytuose bandė konkuruoti ekonomikos galia su dėdės Semo šalimi Žvaigždžių karų arenose ir... sužlugo. Gal todėl, kad resursai buvo naudojami nelabai racionaliai? Ar tikrai siūlomas šilumos baudžiavos naikinimo būdas pats racionaliausias? O gal jis kaip tik veda žlugimo link?

Kaip liberalių pažiūrų žmogus dažnai esu linkęs palaikyti R. Šimašiaus, kaip Laisvos rinkos instituto atstovaujamos filosofijos, pusę. Bet kaip energetikoje jau 20 metų dirbantis specialistas neiškenčiau nepadiskutavęs su pono Remigijaus laisvalaikiu sudėliotais pamintijimais. Manau, kad p. R. Šimašiaus siūlomas konkurencijos šilumos tiekimo sektoriuje skatinimo būdas yra ne vaistas, o nuodai. Tikrai yra geresnis būdas sudaryti vartotojui galimybę rinktis.

Reikia pripažinti, kad nors šilumos tiekimas yra vienas iš labiausiai reglamentuotų ekonomikos sektorių Lietuvoje (tiesiogiai tai reguliuoja virš 200 teisės aktų), tačiau chaoso požymių, kai priimami sprendimai prieštarauja ir jau priimtiems sprendimam,s ir ūkinei logikai, yra tikrai per daug. Keista, bet viena priežasčių – reguliavimą vykdantys protai rengdami teisės normas Lietuvai, jas rašo remdamiesi tik Vilniaus situacija ir poreikiais. Šviežias pavyzdys – prašmatnus erzelis dėl 2011m. lapkričio mėnesio sąskaitų už šilumą. Praktika su daugiabučių namų šilumos punktų priežiūra ir nuosavybe Vilniuje yra viena, Kaune kita, dar kita Klaipėdoje ir dar visai kitokia Mažeikiuose. Ar jums teko girdėti diskusijose Mažeikių situacijos nagrinėjimą? Man irgi ne. Užtat apie Vilnių prisiklausėm iki koktumo. Nors palyginus Vilniaus algas, Vilniaus šilumos kainą ir tarkim Anykščių algas ir šilumos kainas suprantame, kad anykštėnų šeimą sąskaitos už šilumą skriaudė kur kas labiau nei vilniečius. Lietuvos energetikos politiką reguliuojanti institucija toliau Vilniaus pakraščių nemato. Deja, ir p. R. Šimašius nėra išimtis – tekste apie baudžiauninkus bent porą kartų paminėtas žiauriai nukentėjęs Vilnius, bet apie Anykščius kažkodėl nieko nepaminėta.

Pastebėjimas dėl ant vartotojų galvų krentančių keistų sprendimų pasekmes yra teisingas. Nes juk už visas investicijas, sėkmingas ir nesėkmingas, galų gale susimoka Jo Didenybė Vartotojas. Ekonomikos teorija, kad pardavėjo bankrotas vartotojui yra visai gerai, nes vietoj susimovusio vadybininko stos geresnis vadybininkas, yra teisinga tuo atveju, kai manom, kad resursai, techniniai ir finansiniai, yra neriboti. Bet juk jie nėra begaliniai! Kaip vanduo dykumoje, galima paskutinį butelaitį vandens godžiai išgerti, o galima smėlio pilį pastatyt, kaip vaikai pajūry. Be kaip bus tada, kai pilis jau stovi, o gerti dar labiau norisi? Ar ne dėl to visas pasaulis tūpčioja apie Graikiją, nes dėl neracionalių sprendimu bankrutavusios šalies skolas kažkam reikia padengti? Todėl nenoriu sutikti, kad p. R. Šimašiaus siūlomas kelias liberalizuoti šilumos tiekimą yra panacėja. Mat Šiaurės šaliai kaip Lietuva, kur šildymo sezonas trunka apie pusę metų, būtina pakankamai galinga infrastruktūra atitinkamiems energijos kiekiams vartotojui patiekti. O infrastruktūra kaip žinia, yra pasakiškai brangus reikalas (kaip į elektros tinklus, kaip į gamtinių dujų tinklus, kaip į kelius ir pan.), todėl investicijos į ją turi būti labai apdairiai apgalvotos. Panagrinėkim labiau akivaizdžią analogiją. Kas protingiau – už varganus kelių priežiūrai skirtus pinigus padoriau aptvarkyti greitkelį Vilnius – Kaunas ar pamojavus konkurencijos vėliava tiesti tris greitkelius tarp šių miestų? Kiekviena iš šių trasų turėtų savų gerbėjų, tačiau šaliai, visada turinčiai ribotus išteklius, susimokėti tektų už visus tris. Kaip tai atsilieptų kelio ir kelionės juo kokybei įsivaizduoti visai nesunku – tiesiog lopams, žymėjimui, apšvietimui, valymui ir sniego stumdymui nurėžkim du trečdalius esamų asignavimų. Neužilgo visi trys konkurenciniai greitkeliai atrodytų kaip Kauno gatvės pavasarį. O gal vienas greitkelis nėra beviltiškai blogai, tik konkurenciją, kaip ekonomikos variklį ir spaudimo įrankį siūlyti vis racionalesnius sprendimus, taikyti ten kur įmanoma, bet „vieno kelio“ schemos apimtyje? Juk ir vienam keliui statyti galima samdyti kelias statytojų kompanijas, kelio žymėjimo paslaugą gali teikti irgi ne viena įmonė, autobusai vežiojantys keleivius tarp miestų gali ir nebūti kelių direkcijos nuosavybė? Ar tam būtinai reikalingi trys atskiri keliai?

Straipsnio puslapiai:

- Ramūnas Gatautis

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas