Kaip neišleisti juodai dienai numatytų atsargų per saulėtas atostogas?

(Puslapis 1 iš 2)


Bendrovės nuotr.

Julita Varanauskienė / Ekonomika.lt

2015-07-03 11:24

  Kai kalbame apie santaupas, daugelis žmonių sako taupą, „kad būtų pinigų dėl visa ko“. Tokiu būdu tarsi į vieną krūvą suplaka ir pinigus, reikalingus susidoroti su galimais, bet neplanuotais nemalonumais, ir pinigus, kurių gali prireikti iš anksto nesuplanuotiems, bet maloniems pirkiniams - tarkime, kokiai viliojančiai pramogai ar pirkiniui per atostogas ar net pačiai atostogų kelionei, jei galimybė pakeliauti atsirado paskutinę minutę. Susidūrę su galimybe įsigyti tą malonų, bet neplanuotą pirkinį, žmonės elgiasi dvejopai: vieni nė nesusimąstę leidžia turimas santaupas, kiti pradeda dvejoti – o kas, jeigu už kampo tūno juoda diena?

Populiariuose asmeninių finansų valdymo vadovėliuose rasime rekomendaciją skirstyti santaupas pagal tikslus: atsargą juodai dienai ir fondą būsimiems pirkiniams. Atsargos juodai dienai šiukštu negalima liesti, kol ta juoda diena tikrai neišaušo. Bet atostogos nėra ta juoda diena. Nebent kokia nelaimė atostogaujant atsitiktų. Vadinasi, jei turime santaupų „dėl visa ko“, reikėtų jas paskirstyti – kiek juodai, o kiek saulėtai atostogų dienai. Juodai dienai skirta suma turėtų būti tokia, kad užtektų pragyventi bent tris mėnesius negaunant įprastų pajamų. Saulėtai dienai, vadinasi, ir atostogoms, turėtų užtekti to, kas liko. Tačiau gyvenimas ne toks paprastais, koks atrodo skaitant ar rašant vadovėlį. O jei iš to, kas liko, jokia atostogų kelionė neišeina? Atsisakyti atostogų? Rizikuoti ir išleisti santaupas? Neliesti santaupų, o atostogoms skolintis?

Skolintis ir taupyti vienu metu neracionalu

Viena dažniausiai minimų asmeninių finansų valdymo klaidų – turėti santaupų ir būti kam nors skolingam vienu metu. Mat už santaupas šiuo metu beveik negauname jokių palūkanų, o už pasiskolintus pinigus turėtume sumokėti. Paskolų vartojimo reikmėms palūkanos, kitaip negu būsto paskolų, nėra labai mažos.

Visgi reiškinys, kai žmonės skolinasi, nors ir turi savo santaupų, ne toks ir retas. Paprastai žmonės gali paaiškinti tokį savo elgesį: santaupos skirtos juodai dienai, t. y. išskirtiniam atvejui, o mokėti už pirkinius galima ir skolintais pinigais. Tačiau finansų specialistų toks pasiaiškinimas neįtikina. Yra net trys priežastys, kodėl galima abejoti tokiu racionalumu. Pirma, kam mokėti palūkanas, jei galima nesiskolinti ir jų nemokėti, o leisti turimus pinigus, o vėliau vėl susitaupyti. Antra, greičiausiai iš santaupų būtų mokama paskola ir palūkanos už ją, jei ateitų ta juoda diena. Ir trečia, jei už pirkinius gailime ar nesiryžtame atiduoti savo santaupų, gal tie pirkiniai ne tokie jau ir reikalingi? Ne veltui sakoma, kad skolintas pinigas išslysta lengviau negu savas.

Kiek galima „pasiskolinti“ iš savo santaupų?

Vadinasi, jei turime santaupų, kurias esame numatę juodai dienai, bet tikrai norėtume pasidžiaugti ir saulėtomis dienomis, nėra didelė klaida įkišti ranką į juodai dienai sutaupytų pinigų krepšelį.

Straipsnio puslapiai:

- Julita Varanauskienė

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas