Kaip suderinti finansinius vyrų ir moterų įpročius? (1)

(Puslapis 1 iš 3)


Tomo Lukšio (Fotodiena) nuotr.

manofinansai.lt

2011-05-17 16:57

„Kodėl apie dingusią kreditinę kortelę nepranešėte anksčiau?" - stebėdamasis vyriškio klausia vagystės bylą tiriantis policininkas. „Dėl to, kad vagys išleidžia mažiau nei mano paties žmona..." - atsidūsta vyriškis.

Iš pirmo žvilgsnio - paprastas, stereotipiškas juokelis. Tačiau tyrimai rodo, kad kartu - ir gana gyvenimiškas. Vasario mėnesį „Swedbank" Asmeninių finansų instituto užsakymu atlikta šalies gyventojų nuomonės apklausa atskleidė, jog moterys labiau norėtų, kad jų antrosios pusės daugiau uždirbtų, o vyrai - kad mažiau išleistų. Kova, rodos, nuo amžių amžinųjų besitęsianti. Deja, daugelio porų gyvenime labai aktuali ir šiandien.

Kas lemia stereotipais virstančius moterų ir vyrų finansų valdymo įpročių skirtumus? Ar iš tikrųjų moterys pirkdamos renka (ir pinigus išleidžia tiesiog paieškose), o vyrai - medžioja (ir sutaupo, nes visada turi konkretų tikslą)? Atsakymų į šiuos klausimus ieškome remdamiesi statistika, tyrimų duomenimis ir psichologų komentarais.

Moterys uždirba mažiau, bet valdo biudžetą

Poros finansų nagrinėjimas neatsiejamas nuo pajamų nagrinėjimo, o pajamos, žinoma, - nuo darbo užmokesčio. Jokia naujiena, kad moterų gaunamas darbo užmokestis yra mažesnis nei vyrų. Štai paskutinio praėjusių metų ketvirčio statistiniai duomenys rodo, kad Lietuvos moterys, į rankas per mėnesį gaudamos vidutiniškai 1539 Lt, uždirbo net 15 proc. mažiau nei vyrai, kurių vidutinio atlyginimo dydis siekė 1772 Lt per mėnesį.

Tiesa, ekonominė recesija čia įpūtė šiokių tokių naujų vėjų. 2007-ųjų pabaigoje moterys uždirbo net ketvirčiu mažiau nei vyrai, o pastaruosius kelerius metus skirtumas tarp vyrų ir moterų gaunamo darbo užmokesčio mažėjo. Situacija pasikeitė, nes ekonominiai sukrėtimai labiausiai palietė tas sritis, kuriose didžiąją dalį darbuotojų sudarė vyrai: statybas, transportą ir pan. Taigi, ne tik mažėjo vyrų atlyginimai, bet daugiau jų ir apskritai neteko darbo ir buvo priversti likti namie.

Įdomūs bus tyrimai, atskleisiantys, ar tokie pastarųjų metų pokyčiai darbo rinkoje bent kažkiek pakeitė tai, kaip vyrai ir moterys dalinosi pareigas namie. Kol jų nėra, galime remtis tik 1990 ir 2003 m. Lietuvoje atliktais laiko panaudojimo tyrimais.

Nagrinėjant šių tyrimų duomenis matyti, kad 2003 m. namų ūkio ir šeimos priežiūrai lietuviai skyrė kur kas mažiau laiko nei prieš dvidešimtmetį. Daugiau laiko kitoms veikloms skirti ėmė būtent moterys - 1990 m. namų ūkiui ir šeimai jos skirdavo po penkias valandas per parą, o prabėgus keliolikai metų pradėjo šiek tiek ilgiau miegoti ir daugiau laiko skirti laisvalaikiui.

Nepaisant to, moterys namų ūkio ir šeimos priežiūrai vis tiek skiria vidutiniškai 2 valandomis daugiau laiko nei vyrai. Su partneriu gyvenančios moterys namų ūkio ir šeimos priežiūrai skyrė valanda daugiau nei vienišos.

Straipsnio puslapiai:

manofinansai.lt

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas