Kaip veikia reklama?

(Puslapis 1 iš 6)


REUTERS/SCANPIX nuotr.

Auksė Vaitkevičiūtė / Verslas.in

2012-05-26 13:55

 Bet koks svarstymas apie tai, „kaip veikia reklama“, leidžia suprasti, kad visa reklama veikia vienodai, ir taip tik daro meškos paslaugą pačiam svarstymo objektui.

Skirtingos kampanijos siekia skirtingų tikslų, skiriasi jų trukmė, rinkos kontekstas (įskaitant konkurentų veiksmus), skirtingoms žmonių grupėms daromas skirtingas poveikis.

Siūlyti, kad tokia įvairovė būtų sudėta į vieną auksinę taisyklę – o tai praeityje bandė padaryti daugelis rinkodaros mokslą nagrinėjančių teoretikų – naivu ir nerealistiška.

Tačiau mes galime padaryti keletą naudingų pastabų apie reklamos prigimtį, kurios mums leis suprasti kaip imtis reklamos planavimo ir kūrimo, o taip pat padės atsakyti į dar kelis klausimus. Straipsnis paremtas Alano Hedgeso knyga „Visa griaunantis testavimas“.

Į reklamą reikėtų žvelgti iš vartotojo pusės

Svarbu pradėti nuo vartotojo požiūrio. Reklamdaviai ir jų agentūros gali pernelyg pasinerti į savo kampanijas ir prarasti tikrąją rinkos perspektyvą. Reklamdavys susitelkia į savo kampaniją. Jis ją išnagrinėja, dėl jos ginčijasi, ją tyrinėja, dėl jos nerimauja.

Jo bendrovei tai yra reikšminga – dažnai netgi pagrindinė – pardavimo biudžeto dalis. Jis visiškai pagrįstai iki menkiausių smulkmenų rūpinasi precizišku savosios reklamos įgyvendinimu. Lygiai taip pat pasinėrusi, į užduotį įsitraukusi ir jo agentūra.

Taip mikroskopiškai susitelkus į reklamą labai sudėtinga atsitraukti ir pažvelgti į viską vartotojo akimis. Tačiau tai būtina, jei mes nenorime visiškai prarasti sąlyčio su tikrąja reklaminės patirties prigimtimi. Vartotojui reklama paprastai tėra fono dalis. Reklamos sudaro nuolatinio juslinių įspūdžių, atakuojančių vartotojo akis, sūkurio dalį.

Paprastam žmogui kasdien parodoma turbūt šimtai, jei ne tūkstančiai reklamų. Jos yra įterptos į tikrąją to žodžio prasme nesuskaičiuojamą galybę kitų juslinių įspūdžių, kurių maža dalis taip pat siejasi su prekių ženklus turinčiais produktais.

Vartotojas apdoroja informaciją žemesnėje sąmonėje

Kaip negalime atskirais racionaliais žingsniais priimti visų vartojimo sprendimų, taip negalime įvertinti ir suklasifikuoti visų gaunamų juslinių signalų. Daugeliu atvejų tai irgi turi būti pavesta labai žemiems sąmonės lygmenims. Kad neužplauktume ant greitai kintančios miesto visuomenės kasdienių seklumų ir uolų, būtina gebėti žemuose sąmonės lygmenyse apdoroti didžiulį kiekį tuo pat metu gaunamų juslinių pranešimų.

Sąmoningas dėmesys paliekamas labai siauram gaunamos informacijos kiekiui, kuris tam tikru būdu atsirenkamas kaip šiuo metu aktualiausia informacija.

Tačiau mūsų elgesiui iš karto ar ilgalaikėje perspektyvoje daro įtaką ne tik šis siauras atrinktos informacijos pluoštas. Iš didžiulės juslinių duomenų košės mes nuolat sugeriame įspūdžius, kurie mums įstringa, įspūdžius, kurie formuoja ir keičia mūsų įsivaizdavimą apie aplinkinius žmones, objektus ir įvykius.

Straipsnio puslapiai:

- Auksė Vaitkevičiūtė

Close

Penki eksperto patarimai padės padaryti svajonių karjerą

Informacinių technologijų (IT) sektoriaus perspektyvos žavi ir gundo daugelį, tačiau ką daryti, jei šioje srityje turi mažai patirties arba jos visai nėra? „Viskas įmanoma, svarbiausia turėti noro, užsidegimo ir tinkamai ...

Šeši ekspertų patarimai, kaip išsirinkti tinkamą praktikos vietą

 Kiekvienas studentas dar mokydamasis aukštojoje mokykloje turi šansą praktikos metu išbandyti save pirmoje profesinėje stotelėje. Tyrimai rodo, kad praktiką atlikę studentai turi tris kartus didesnę tikimybę gauti darbo ...

Darbo rinka ateityje: kokios savybės padės neužleisti vietos robotui?

Spartus technologijų progresas neatpažįstamai pakeitė ne tik mūsų kasdienį gyvenimą, bet ir darbo specifiką. Retas įsivaizduojame savo darbo dieną be kompiuterio ar išmanaus telefono, tačiau ateityje technologijų įtaka didės dar labiau. ...

Naujas darbo paieškų sezonas: senos viltys ir naujos bėdos

 Kartu su naujais mokslo metais prasidėjęs naujas darbuotojų ir darbų medžioklės sezonas atneša kozirių tiek darbdaviui, tiek darbuotojui, teigia specialistų paieškos portalas cvmarket.lt. „Kaip ir kasmet, rugsėjo pirmoji ...

Trys darbuotojų perdegimo požymiai – kaip to išvengti?

Įsibėgėjęs vasaros sezonas – tai ne tik metas, kai sulėtėja darbų tempas, bet ir išryškėja darbuotojų perdegimo požymiai. Sveikatos atžvilgiu vasarą energijos turėtų netrūkti – daugiau šviesių valandų, natūralių ...

Ekspertų patarimai: kaip netapti darbo įkaitu?

Kiekvienas, ėmęsis kurti verslą, galėtų patvirtinti, kad riba tarp nuosavo verslo ir asmeninio gyvenimo labai plona. Vis dėlto, specialistų teigimu, atskirti darbą ir asmeninį gyvenimą būtina. Norint kelti našumą, reikia išmokti ...

Pats sau bosas: svajonių profesija, tačiau ne visiems įkandama

Turbūt ne vienas norėtų keliauti, tačiau tuo pačiu metu ir dirbti mėgiamą darbą. Ypač apie tai svajoja jaunimas: laisvė, kūryba, kelionės. Vis dėlto, dirbti laisvai samdomą darbą (angl. freelanceris) gali būti itin sunku. Kelionių ...

Reikiamą darbuotoją darbdaviai vis dar gaudo ant tuščio kabliuko

„Visos socialinės garantijos“, „laiku mokamas atlyginimas“. Dažnas Lietuvos darbdavys, naršantis po vis labiau tuštėjančią darbo jėgos rinką, iki šiol tiki, kad tokie pasiūlymai padės ...

Prireikia vis daugiau darbuotojų: įvardijo, kurių trūksta labiausiai

Darbo rinka pirmąjį metų ketvirtį buvo itin aktyvi. Jos vis daugiau įmonių susiduria su darbuotojų trūkumu įrodo išaugęs darbo skelbimų skaičius. Skelbimų apie siūlomą darbą įdėta pirmąjį ketvirtį net 24 proc. daugiau, rodo portalo ...

Slaptųjų agentų darbą primenanti profesija: jų prisibijo ne vienas darbuotojas

Kaip dirba jų darbuotojai siekia išsiaiškinti ne tik privataus sektoriaus verslininkai, bet ir valstybės valdomos įmonės. Tam pasitelkiami „slaptieji pirkėjai“, kurių darbas kartais gali priminti filmo scenarijų. Kad ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas