Kam gresia Graikijos scenarijus?


Asmeninio archyvo nuotr.

Violeta Klyvienė / Ekonomika.lt

2011-05-12 07:03

Europos valstybės skolų problemos ir su tuo susijusi įtampa finansų rinkose nemažėja. Šiuo metu stebime kai ką panašaus į bangavimo procesą – viena vertus, ir Europos Komisija, ir Centrinis bankas ramina rinkas ir investuotojus, kad neketina leisti didžiausiems euro zonos skolininkams – Graikijai, Airijai, Portugalijai – restruktūrizuoti savo skolų. Tačiau akivaizdu, kad investuotojai nelabai tiki tokiais pareiškimais ir abejoja, ar šioms ekonomikoms siūlomi gelbėjimo planai bus veiksmingi.

Ar šios baimės pamatuotos? Euro zonos valstybės skolos pasiekė rekordinį 85,1 proc. BVP lygį praėjusiais metais, valdžios sektoriaus biudžeto deficitas sumažėjo tik iki 6,0 proc. BVP. Taigi fiskaliniai rodikliai ir toliau smarkiai nutolę nuo 60 proc. ir 3 proc. ribos pagal Stabilumo ir augimo pakto nuostatas. Be abejo, problemos koncentruojasi Graikijoje, Portugalijoje ir Airijoje. Graikija, neva pirmoji turinti restruktūrizuoti savo skolas, pernai pasiekė 142 proc. BVP valstybės skolos ribą, šalies valstybės finansų deficitas buvo didesnis nei tikėtasi ir vis dar viršijo 10 proc. BVP. Šiuo Graikijos viešojo sektoriaus nesubalansuotumų rekordus viršijo tik Airija, joje 2010 metais deficitas sudarė daugiau kaip 32 proc. BVP. Tokius išskirtinius ir gąsdinančius skaičius lėmė Airijos Vyriausybės įgyvendinti šalies bankų gelbėjimo planai.

Skolų ir deficito skaičiai neguodžia, tad šių šalių vyriausybės privalės įgyvendinti skausmingus fiskalinių griežtinimų planus, o tai neigiamai paveiks augimo tendencijas ir skolos rodikliai nemažės taip greitai, kaip tikėtasi. Taigi yra reali rizika, kad šalys gali patekti į žemyn traukiantį sūkurį.

Neigiami skolų krizės raidos scenarijai verčia atsisukti ir į Rytų bei Centrinės Europos (RCE) ekonomikas. Šis regionas taip pat dažnai buvo priskiriamas didelės rizikos zonai. Tačiau šiandien šis regionas atrodo žymiai sveikiau nei pasaulinės finansų krizės pradžioje. Tačiau jei nutiks pesimistinis euro zonos valstybės skolų krizės scenarijus, tai pajus ir RCE ekonomikos. Tik klausimas, koks bus tas neigiamų pasekmių mastas. Fundamentaliai Rytų Europa šiandien atrodo pakankamai stipri, taip pat sparčiai atsigauna bene labiausiai nuo krizės nukentėjęs Baltijos šalių regionas. Taigi vadinamojo „užkrato“ pasklidimo poveikis šiandien būtų gerokai mažesnis nei prieš dvejus trejus metus.

Lietuva sparčiai augimo tempais kyla iš nuosmukio. Pirmąjį šių metų ketvirtį ekonomikos augimas pasiekė rekordinius augimo tempus, todėl spaudimas didinti išlaidas ir mažinti mokesčius tik didės. Tačiau vis dar neblėstanti euro zonos skolų rizika yra aiškus indikatorius, kad nesumažinus deficito ir nestabilizavus net ir santykinai nedidelės skolos atsipalaiduoti negalima. Tik kryptingas siekis subalansuoti viešuosius finansus leistų Lietuvai išvengti neigiamų euro zonos valstybių skolų krizės padarinių.

 

- Violeta Klyvienė

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas