Kam pritartumėt referendume, jeigu būtumėt britai?

(Puslapis 1 iš 2)


Balsas.lt nuotr.

Dainius Paukštė / Ekonomika.lt

2015-04-21 09:47

 Įdomu šiuo metu stebėti Jungtinės Karalystės (JK) politinę padangę: artėjantys rinkimai ir referendumas dėl narystės ES visuomenėje stipriai įsuko diskusiją imigracijos klausimu. Dabar šioje temoje gilinamasi iki pat šaknų, nėra jokių tabu. Kalbama net apie tai, apie ką anksčiau buvo nutylima arba manoma, kad taip kalbėti yra nekorektiška.

Politiniai oponentai be gailesčio kala prie kryžiaus Deivido Kamerono (David Cameron) partiją už melagystę ir neįvykdytą pažadą – sumažinti imigrantų skaičių iki „dešimčių tūkstančių“ (išvertus britų norą į mums suprantamą kalbą, imigracija į JK neturi viršyti 100 000 per metus). Tačiau oficialūs skaičiai rodo, kad pernai grynoji migracija (atvykimas minus išvykimas) sudarė 298 000 žmonių.

Šių metų pirmo ketvirčio rezultatai rodo, kad konservatoriai su šiuo britams politiškai jautriu klausimu į rinkimus eis turėdami grynosios migracijos 54 000 imigrantų daugiau, nei 2010 m., kai davė savo pažadus. Per metus imigracija išaugo nuo 530 000 iki 624 000, o štai emigracija iš JK antri metai išlika stabili – 327 000.

Įsiplieskusius ginčus visuomenėje bando paaiškinti ir mokslininkai, stebintys migracijos procesus JK. Jie pareiškė: JK sėkmė skatinant ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimas yra pagrindiniai veiksniai, trukdantys vyriausybės pastangoms sumažinti migracijos saldą. Taigi, ekonomikos augimas bei darbo vietų kūrimas ir skatina imigraciją į JK!

O tai reiškia, kad JK piliečiams referendume lieka dvi alternatyvos: pirmoji, jeigu nori ekonomikos augimo (taip pat ir savo pajamų) – turi susitaikyti su imigracija ir ES reikalavimais; antroji, jeigu nori tautiškos JK (nors man atrodo, jau per vėlu) – privalo riboti savo ekonominius apetitus! O dėl ES? – spręsti individualiai.

Manau, jog daugiausiai benzino į įsiplieskusias diskusijas šliukštelėjo „Eurostat“ tyrimai, suprognozavę JK ateitį: 2060 metais kas trečias Didžiosios Britanijos gyventojas bus antros arba trečios kartos imigrantas, o grynųjų emigrantų skaičius padidės iki 12 mln.

Imigrantus į JK labiausiai traukia trys dalykai (atvykimo pagrindai): darbas, mokslas ir šeimų susijungimas. Tyrimai rodo, kad didžiausią imigrantų augimo dalį sudaro atvykstantys dirbti – jų padidėjo nuo 54 000 iki 271 000. Studentų skaičius Didžiojoje Britanijoje išaugo nuo 17 000 iki 192 000, o tų, kurie atvyksta šeimos susijungimo pagrindu skaičius didėjo nuo 14 000 iki 90 000.

57 proc. atvykstančių dirbti į JK sudaro piliečiai iš ES šalių, dar 25 proc. atvyksta iš trečiųjų šalių, o likusią dalį sudaro grįžtantys britų piliečiai. Detali atvykstančių dirbti iš ES šalių analizė rodo, kad pastaruoju metu didžiausi imigrantų srautai atvyko iš Vakarų Europos šalių, Bulgarijos ir Rumunijos. Tuo tarpu kitų Rytų Europos šalių piliečių, jų tarpe ir Lietuvos, atvykimo srautai liko tokie patys.

Straipsnio puslapiai:

- Dainius Paukštė

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas