Karštas ruduo Lietuvos energetikai

(Puslapis 1 iš 5)


Roberto Dačkaus (Fotodiena) nuotr.

Dr. Arūnas Molis / Geopolitika

2010-11-22 12:50

Šis ruduo Lietuvai kupinas „energetinių“ įvykių. Rugsėjį Vilniuje surengtas ESBO ekspertų susitikimas organizacijos įsitraukimo stiprinant energetinį saugumą klausimams aptarti.

Vasaros pabaigoje panašia tema Vilniuje surengta didelė Tarptautinės energetikos ekonomikos asociacijos konferencija. Spalį energetikos ministras ir premjeras spėjo apsikeisti grasinimais su „Gazprom“ ir „E.ON Ruhrgas“ („Lietuvos dujų“ akcininkais). Energetika dominavo ir prezidentės vizito į Baltarusiją darbotvarkėje. Su kaimyninėmis šalimis tariamasi dėl bendradarbiavimo energetinės infrastruktūros plėtros ir išteklių diversifikavimo projektuose, bandoma naudotis europinėmis bendros rinkos ir išorinės energetikos politikos dimensijos kūrimo iniciatyvomis. Kitaip tariant, į darbą vaduotis iš energetinio nesaugumo pagaliau kibo ne tik specialistai, bet ir užsienio politikos formuotojai bei vykdytojai. Tai nestebina – elektros energijos, šilumos, dujų ir naftos sektoriuose tiek nacionaliniu, tiek regioniniu bei ES lygiu šiandien vyksta procesai, turėsiantys ilgalaikių pasekmių tiek Lietuvos energetiniam saugumui, tiek visam šalies ūkiui.

Kitas klausimas – kiek šiuos procesus Lietuvos valdžia sugeba valdyti? Jeigu kai kurie procesai sunkiai kontroliuojami – kokias pasekmes pajusime jau po metų ar kelerių?

Spalį vyriausybės patvirtintoje Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje matyti, kad šilumos sektoriuje Lietuva ypač priklausoma nuo iškastinio kuro (net 70 proc. šilumos energijos gaminama deginant dujas), šilumos kainos yra per didelės, praktiškai neegzistuoja konkurencijos tarp šilumos tiekėjų. Šiame kontekste verta prisiminti Kauno termofikacinės elektrinės atvejį ir „Gazprom“ ketinimus parduoti elektrinę.

Viena vertus, galima viltis, kad naujieji savininkai šilumai gaminti naudos ir atsinaujinančius energijos šaltinius (ar bent jau ne vien tik dujas). Nauji savininkai, nauja vadyba ir kelių rūšių elektrinėje naudojami ištekliai didintų konkurenciją šilumos tiekimo sektoriuje ir galbūt mažintų kainas.

Kita vertus, atrodo, kad elektrinė bus parduota vienam artimiausių Rusijos milžinės „Inter RAO JES“ partnerių Rusijoje – Suomijos kompanijai „Fortum“. Ši kompanija yra viena pagrindinių rusiškų dujų tiekėjų Suomijai, dalyvaujanti ir rusiškų dujų gavybos versle. Todėl tikėtis, kad ji veiks nekoordinuodama veiksmų su „Gazprom“ (pavyzdžiui, mažins dujų vartojimą Kauno elektrinėje) – naivu.

Nacionalinė energetinės nepriklausomybės strategija taip pat teigia, kad Lietuva sieks integruotis į žemyninę Europos elektros energijos sistemą, sumažinti iškastinio kuro naudojimą elektros energijos gamybai ir geriau išnaudoti vieningos rinkos teikiamą naudą. Šie tikslai kartojami ne pirmą kartą, tačiau bent jau kol kas pažanga nėra akivaizdi. Galima tikėtis, kad į Energetikos ministerijos rugsėjį potencialiems Visagino atominės elektrinės (VAE) strateginiams investuotojams išsiųstus prašymus pateikti įpareigojančius pasiūlymus atsilieps bent keli tikrai šiuo projektu susidomėję investuotojai.

Straipsnio puslapiai:

- Dr. Arūnas Molis

Geopolitika

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas