Kas bijo interneto? (1)

(Puslapis 1 iš 3)


REUTERS/SCANPIX nuotr.

Viktor Denisenko / Geopolitika

2012-04-09 20:20

Internetą galima vadinti reiškiniu, kuris keliais pastaraisiais dešimtmečiais labiausiai keitė šiuolaikinio pasaulio veidą. Verta kalbėti ir apie politinę interneto įtaką, o tiksliau – apie globalaus informacinio tinklo įtaką politiniams procesams. Neatsitiktinai akcentuojamas labai svarbus globalaus tinklo (World Wide Web) vaidmuo prieš metus praūžusiuose įvykiuose, kuriuos visi žino Arabų pavasario vardu. Šiandien kalbos apie realią interneto galią iš esmės įgauna naują aktualumą.

Labiausiai internetas baugina politinius nelaisvų šalių režimus. Čia nėra nieko nuostabaus, nes visiška ar dalinė informacijos kontrolė yra svarbus bet kurios diktatūros atributas. Anksčiau, kai valstybė vienaip ar kitaip turėjo informacijos ir jos sklaidos monopolį (ir galėjo spręsti, ar leisti egzistuoti nepriklausomiems informacijos rengėjams, ar ne), šis veiksnys buvo gana lengvai realizuojamas. Valstybė turėjo galią – išduoti leidimą spaudai ar licenciją televizijos kanalui. Internetas parodė, kad nuo šiol niekas neturi ir negali turėti informacijos kontrolės monopolio. Šiandien rengti ir skleisti informaciją gali bet kas, bet kur ir bet kada, o vienintelė būtina sąlyga šiuo atveju – prieiga prie interneto.

Žinoma, visiška informacinė laisvė iškelia ir kitą klausimą – dėl informacijos patikimumo. Be šio klausimo, yra ir kitas: kaip iš tikrųjų turėtume vertinti internetą – kaip globalų lobyną ar kaip globalų šiukšlyną (viešajame diskurse aptinkami abu požiūriai)? Tačiau šiame straipsnyje bus bandoma pažiūrėti tik į interneto reikšmę politiniams procesams ir bandymus kontroliuoti ar apriboti globalų tinklą.

Interneto atsiradimas teikė labai daug vilčių demokratijos šalininkams. Atrodytų, leisk skambėti diktatūros oponentų balsams, ir diktatūra akimirksniu žlugs. Šios viltys buvo pernelyg optimistinės. 2009 metais Jacobas Groshekas leidinyje „The International Communication Gazette“ paskelbė savo tyrimo, kuriame buvo bandoma nustatyti interneto plėtros ir demokratijos lygio pasaulyje koreliaciją, rezultatus (žr.: Jacob Groschek. The Democratic Effects of the Internet, 1994–2003. A Cross-National Inquiry of 152 Countries). Pristatyti rezultatai buvo labiau pesimistiniai nei optimistiniai. J. Groshekas nustatė, kad nors 1994–2003 metais interneto sklaida pasaulyje buvo gana akivaizdi, tai nepadarė pastebimos įtakos demokratijos plėtrai. Kitaip sakant, „demokratizuojantis interneto efektas“ nebuvo nustatytas, tačiau šių tyrimų metu dar nebuvo masiškai išplitę socialiniai interneto tinklai. Detalizuodamas savo tyrimą, J. Groshekas pažymi, kad tam tikras efektas matyti tik tose šalyse, kurios ir taip yra daugiau ar mažiau demokratiškos. Anot J. Grosheko, internetas leidžia sustiprėti demokratijai ten, kur ji jau yra, bet nėra pajėgus demokratizuoti nelaisvas šalis.

Straipsnio puslapiai:

- Viktor Denisenko

Geopolitika

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas