Kas dešimtas lietuvis – įsiskolinęs

(Puslapis 1 iš 3)


Audriaus Bagdono (Fotodiena) nuotr.

Martynas Pasiliauskas / Ekonomika.lt

2011-01-17 09:24

Statistika nedžiugina: beveik kas dešimtas vyresnis nei 19 metų šalies gyventojas yra kam nors skolingas. Tačiau tarp paslaugų teikėjų aiškių tendencijų neišryškėjo: vieni fiksuoja mažėjančias skolas, kiti – didėjančias, o treti – ilgėjantį atsiskaitymo laiką.

Skolininkus skaičiavome paprastai: Statistikos departamento duomenimis, pernai lapkritį Lietuvoje gyveno per 3,2 mln. žmonių, iš jų apie 700 tūkst. yra jaunesni nei 20 metų, kurie dažniausiai į skolų liūną dar nebūna įklimpę. Tad lieka 2,5 mln. potencialių skolininkų. Tuo tarpu kreditų biuro „Creditinfo“ duomenimis, gruodį skolininkų skaičius šalyje siekė 211 tūkst., arba 8,4 proc. Lietuvos gyventojų. Tiesa, šis skaičius turėtų būti dar didesnis, nes į Skolininkų administravimo informacijos sistemą dažniausiai įtraukiami tik tie, kurie vėluoja sumokėti daugiau nei 90 dienų.

Lietuvos gyventojų pradelsti įsiskolinimai gruodį pasiekė 1,87 mlrd. litų – tai per 600 tūkst. litų daugiau nei buvo metų pradžioje, kai skolos dydis siekė 1,258 mlrd. litų. Skolininkų skaičius per metus išliko panašus: metų pradžioje delsiančiųjų atsiskaityti už paslaugas buvo per 190 tūkst., o gruodį – daugiau nei 211 tūkst. Skolininkai paslaugų teikėjams per mėnesį grąžina 30–65 mln. litų.

Skolininko portretas

25–36 metų vilnietis, kurio skola siekia 5,5 tūkst. litų, – taip galima apibūdinti vidutinį skolininką. Anot „Creditinfo“ pateiktų duomenų, net 69 proc. visų Lietuvos gyventojų pradelstų įsiskolinimų atiteko vyrams. Vidutiniškai jų įsiskolinimo dydis siekia 5 580 litų, o moterų – 3 896 litus.

Sunkiausiai susitvarkyti su skolomis 25–36 metų vyrams ir moterims, lengviausia – vyresniems nei 55-erių. Didžiausias skolas kaupia vilniečiai – jiems tenka 44 proc. visų pradelstų įsiskolinimų. Po jų seka kauniečiai ir klaipėdiečiai – po 15 proc. pradelstų skolų.

Vilniečiams tenka didžiausia visų Lietuvos gyventojų pradelstų įsiskolinimų suma – 44 proc., kauniečiams ir klaipėdiečiams – po 15 proc. Mažiausios pradelstų skolų sumos tenka Pagėgių, Lazdijų, Švenčionių ir Molėtų gyventojams.

Skaičiuojant gyventojų ir pradelstų įsiskolinimų sumos santykį, vienam gyventojui didžiausios skolos tenka gyvenantiems Palangoje, Klaipėdoje, Vilniuje, Marijampolėje ir Šilutėje, o mažiausios – Švenčionių, Lazdijų, Birštono, Kaišiadorių ir Šalčininkų gyventojams.

Pensininkai moka laiku

Už suvartotą elektros energiją didžioji dalis lietuvių spėja susimokėti laiku. Anot „Lesto“ pateiktų duomenų, pernai gruodžio 1 dieną buvo įsiskolinę 75 tūkst. iš 1,5 mln. buitinių vartotojų. Jie bendrovei vidutiniškai buvo skolingi po 270 litų, o bendra suma siekė 19,9 mln. litų.

„Tai daugiau nei pernai, bet mažiau nei užpernai: palyginti su 2009 m., skola didėjo 2 proc., o su 2008 m – mažėjo 4 proc., – teigė „Lesto“ atstovė ryšiams su visuomene Edita Sirutienė. – Įsiskolinimui turi įtakos sezoniškumas – žiemą elektros naudojimo poreikis būna didesnis dėl ilgo tamsaus paros laiko. Bendra sunkmečio būklė dėl nedarbo, dėl kylančių produktų ir paslaugų kainų taip pat turi įtakos įsiskolinimui.“

Straipsnio puslapiai:

- Martynas Pasiliauskas

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas