Kas dirbs Lietuvai? (5)

(Puslapis 1 iš 4)


AFP/SCANPIX nuotr.

Dina Sergijenko / Savaitraštis „Ekonomika.lt“

2012-05-31 07:00

Dar 10–15 metų ir Lietuvoje nebeliks santechnikų, mechanikų, maisto technologų bei kitų žemesnės kvalifikacijos darbus atliekančių žmonių.

Tokią Lietuvos ateitį piešia sociologai bei ekonomistai ir perspėja, kad universitetinių ir koleginių studijų populiarumas, vyraujanti nuomonė, kad kai kurios profesijos gėdingos, šalį veda į aklavietę: gerų specialistų, galinčių dirbti žemesnės kvalifikacijos darbus, Lietuvoje nebeliks, o jų vietas blogiausiu atveju turės užimti kitų sričių bakalauro ir magistro laipsniais apsirūpinę specialistai.

Gėda dirbti

„To galbūt nereikės laukti nei 10, nei 15 metų. Tokius reiškinius jau galėsime stebėti maždaug po penkerių metų“, – sakė „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Anot jo, žemesnės kvalifikacijos dirbančiųjų skaičiaus mažėjimas pirmiausia susijęs su tuo, kad Lietuvoje ir dar keliose Rytų Europos valstybėse gajūs stereotipai, dėl kurių kai kurios profesijos tampa tarsi skirtos prastiesiems ar negabiems.

„Lietuvių problema ta, kad jiems nemalonu prisipažinti, jog dirba mechanikais, šaltkalviais ar vairuotojais“, – tvirtino N. Mačiulis.

Bakalauras visiems

Antroji problema – pasak ekonomisto, visiems prieinamas aukštasis mokslas. „Nedaug yra specialybių, kur neturėdamas jokių kompetencijų nesugebėsi baigti studijuoti. Kol studentas turi pinigų ir moka už mokslą, jis studijuoja, – problemą įžvelgė jis. – Visi siekia bakalauro ar magistro laipsnio, nes jį gauti gali visi. Tik ar visiems jo reikia?“

Anot N. Mačiulio, daugelio studijų programų Lietuvoje standartai gana žemi, todėl diplomą gali gauti net neturintis tinkamų kompetencijų asmuo.

Perteklinio išsilavinimo karta

„Nuo 2015 metų akivaizdžiai pamatysime, kad rinkoje yra vis daugiau žmonių, turinčių perteklinę ir nereikalingą kvalifikaciją, – atskleidė Nerijus Mačiulis. – Tais metais į darbo rinką įsilies itin žemo gimstamumo karta ir jeigu tie jauni žmonės bus įgiję netinkamą išsilavinimą, kai kurių sričių darbuotojų pradės trūkti.“

2015-aisiais įsiliesiančius į darbo rinką jaunuolius N. Mačiulis vadina perteklinio išsilavinimo karta: „Įgijusieji gerą išsilavinimą darbo tikrai ras. Tačiau tie, kurie stojo į universitetus ir kolegijas, kad įsigytų diplomą, ir nesirūpino savo kompetencija, turės dvi išeitis: emigruoti ir dirbti nekvalifikuotus darbus arba persikvalifikuoti ir dirbti darbus, kuriems nereikia universitetinio išsilavinimo.“

Reguliuos rinka

Pagrindinis svertas, reguliuosiantis darbuotojų trūkumą, bus jų atlyginimai: rinkoje pradėjus trūkti kurios nors srities darbuotojų netrukus ims didėti jų algos ir norinčiųjų dirbti atsiras.

„Tokios situacijos kaip 2006-aisiais, kai statybininkai uždirbdavo daugiau nei profesoriai, gal nebus, tačiau, manau, nereikėtų nustebti, jei šaltkalvis ar mechanikas be didesnių pastangų per mėnesį uždirbs 3–4 tūkst. litų“, – aiškino N. Mačiulis.

Straipsnio puslapiai:

- Dina Sergijenko

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas