Kas ir kodėl Lietuvoje bijo biokuro?

(Puslapis 1 iš 3)


Audriaus Bagdono (Fotodiena) nuotr.

Birutė Žemaitytė / Balsas.lt

2012-08-01 15:19

 „Labai pavojinga koncentruotis į kurią nors vieną kuro rūšį. Dabar formuojama nauja nuomonė – kad biokuras, mediena, atliekos gali mus išgelbėti. Bet kalbant apie energetiką, visuomet reikia kalbėti apie „krepšelį“. Mes turėtume turėti kelis šaltinius ir naudotis jais, atsižvelgdami į tai, ką naudoti tuo metu naudingiausia“, – apskritojo stalo diskusijoje „Kodėl Lietuvos energetikoje biokuras yra pamestinuko vietoje“ sakė UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ direktorius Gintas Umbrasas.

Anot jo, Lietuvos polinkis į stambaus masto projektus labai pavojingas, todėl tam tikruose regionuose mažėjant gyventojų skaičiui, reikia galvoti apie decentralizaciją ir alternatyvas.

Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius teigė, kad Klaipėdoje planuojamas gamtinių dujų terminalas, jeigu jis skirtas tik Lietuvai, yra per didelis. Jo teigimu, kalbėti apie viso šilumos ūkio decentralizavimą nereikėtų, nes naudoti atsinaujinančius energetikos šaltinius tam tikrais atvejais gali būti sudėtinga.

Biokuro ištekliai Lietuvoje pakankami

„Biokuro ištekliai Lietuvoje nėra tokie, kad užtektų visiems energijos vartotojams, bet patenkinti šilumos vartotojus šių išteklių pakanka“, – atkreipė dėmesį Šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Vytautas Stasiūnas.

„Šiaudai Lietuvoje visai nenaudojami, komunalinės atliekos, kurios turi energetinę vertę, kol kas visai nenaudojamos. Biokuro išteklių pakanka ne tik šildymui, bet galima pagaminti ir apie 2 teravatvalandes elektros energijos“, – aiškino jis.

Nepriklausomybės Akto signataras Zigmas Vaišvila, kalbėdamas apie alternatyvas atominei energetikai abejojo, ar reikia dirbtinai nustatyti kvotas, kiek elektros energijos ir iš ko reikia supirkti.

„Yra tam tikri konjunktūriniai sprendimai, kurie „pririša“ prie konkrečių įmonių, kurios remia vieną ar kitą politinę jėgą. Dirbtinai neribokime atsinaujinančių šaltinių energijos gamybos, pavyzdžiui, vėjo jėgainių“, – sakė jis.

„Elektros ryšys su Švedija ir Lenkija būtinas, bet dėl to elektros kainos nebus mažesnės. Kalbant apie didelius tarpregioninius projektus, norėtųsi protingų sprendimų, o ne tokių, kurie daromi dėl to, kad „kadencija baigėsi ir galėsime pasakyti, kad mes tai padarėme“, – baigiančios kadenciją vyriausybės sprendimus kritikavo jis.

Anot jo, reikia energetikos sritis plėtoti kompleksiškai, o ne taip, kaip dabar, kai „katastrofiškai didinami valstybės įsipareigojimai“.

„Ką mes darysime su elektros energija, kai jos aplink bus daugiau negu pakankamai“, – kalbėdamas apie užmojus statyti naują atominę elektrinę sakė Z. Vaišvila.

Straipsnio puslapiai:

- Birutė Žemaitytė

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas