Kas nutylima kritikuojant kaupiamuosius fondus

(Puslapis 1 iš 2)


Bendrovės nuotr.

Violeta Klyvienė / Ekonomika.lt

2013-07-08 15:07

Diskusija, pribrendo ar ne Lietuva pensijų kaupimui, nerimsta. Antros pakopos pensijų dalyviams pasirinkti, kaip toliau kaupti pensiją, liko nedaug laiko. Todėl įvairios nuomonės dėl pensijų ateities kursto aistras ir toliau. Skirtingos pozicijos yra gerai – jos sukuria erdvę diskusijai, kas yra vienas svarbiausių demokratinės visuomenės požymių.

Vienas iš būdų pagrįsti savo nuomonės tvirtumą – apeliuoti į tarptautinio garso ekonomistus. Visai neseniai diskusijos dalyvis rėmėsi garsiu ekonomistu Joseph‘u Stiglitz‘u, kuris dar 1999 m. savo straipsnyje apie 10 socialinės apsaugos sistemos reformos mitų gana skeptiškai vertino kaupimu pagrįstą socialinės apsaugos sistemą („Rethinking Pension Reform: Ten Myths About Social Security Systems“, 1999). Lietuvoje pareikšta – jei politikai būtų skaitę pastarąjį straipsnį, kaupiamosios sistemos įvedimo Lietuvoje nebūtų. Tačiau ar tikrai taip? Remtis tik vienu ekonomistu yra mažiausiai nesąžininga. Prieštaraujant šiai nuomonei galima pateikti visą eilę kitų ekonomikos korifėjų.

Kažkada detaliau domėjausi demografijos ir senatvės pensijų iššūkiais, ir man labai patiko kito ne mažiau garsaus ekonomisto Robert‘o J. Shiller‘io 2003 m. veikale „The New Financial Risk in the 21st Century Order“ išsakyta mintis, kad nors „finansų rinkos nepajėgios sustabdyti demografinių pokyčių, jos gali užtikrinti, kad netikėtų demografinių pokyčių keliama rizika (...) būtų paskirstyta įvairioms kartoms“. O nuo savęs pridėčiau – ir įvairioms rinkoms, susidursiančioms su skirtingo masto demografiniais iššūkiais. Taigi, net ir tai pačiai ekonomikos teorijos krypčiai (naujiesiems keinsistams) save priskiriantys ekonomistai gali turėti konceptualiai skirtingą nuomonę apie vieną ir tą patį ekonomikos objektą.

Jau nekalbant apie klasikinės krypties ekonomistų požiūrį. Laurenc‘as J. Kotlikoff‘as kartu su Alan‘u J. Auerbach‘u sukūrė daugelio tarpusavyje susijusių kartų apskaitos modelį (sistemą) ir matematiškai įrodė teigiamą visuminį efektą ekonomikoms, perėjusioms prie kaupiamosios pensijų sistemos. Todėl vargu ar pateikiant argumentus prieš kaupiamąją pensijų sistemą užtenka pasitelkti vieną, nors ir labai garsią, pavardę. Labai gerai, aišku, mano subjektyvia nuomone, tas diskusijas apibendrino Hans‘as-Werner‘is Sinn‘as taip pat dar 2000 m. padaręs išvadą, kad, nors jis ir nemato didelės naudos pereiti prie kaupiamosios pensijų sistemos, tačiau sutinka, kad „dalinis perėjimas prie kaupimo yra būdas, kaip būtų galima įveikti demografinę krizę, nes kaupiamoji sistema pakeičia trūkstamą žmogiškąjį kapitalą realiu kapitalu ir taip padeda išlyginti mokesčių bei išlaidų pasiskirstymą tarp įvairių kartų“ („Why a Funded Pension System is Useful and Why is not Usefull“, 2000).

Straipsnio puslapiai:

- Violeta Klyvienė

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas