Kas sukėlė valiutų karus?

(Puslapis 1 iš 2)


REUTERS/SCANPIX nuotr.

Ekonomika.lt

2010-10-27 10:00

Pasaulis atsidūrė ant pavojingos konfrontacijos dėl valiutų kursų ribos. Amerikos žaidimai su protekcionizmu, kapitalo suvaržymai Brazilijoje, Tailande ir Pietų Korėjoje, didėjantis priešinimasis globalizacijai – visuomenės nepasitenkinimas į šalį atvykstančiais užsieniečiais. Ką turėtume kaltinti situacijos ir kas nutiks toliau?, – klausia project-syndicate.org autorius Simonas Johnsonas.

Valiutų karų esmę sudaro tai, kad kai kurios šalys gudrauja, laikydamos savo valiutų kursus nuvertintus, taip skatindamos eksportą ir mažindamos importą.

Didžiausia kaltininke laikoma Kinija, tačiau Tarptautinis valiutos fondas taip pat ne mažesnis kaltininkas. Vis dėlto, žiūrint plačiau, dabartinė situacija tokia rimta yra dėl to, kad Europa atsisako reformuoti pasaulinės ekonomikos valdymą, kuris buvo apsunkintas ilgų prastos politinės valdybos metų ir saviapgaulės Jungtinėse Valstijose.

Kaltinti Kiniją tikrai yra pagrindo. Iš dalies apgalvotai, ir iš dalies netyčia, maždaug prieš dešimt metų Kinija pradėjo kaupti dideles užsienio rezervų sumas – ji turėjo prekybos perteklių ir pirko dolerius. Daugumoje šalių tokios intervencijos paskatintų infliaciją, tačiau, kadangi Kinijos finansinė sistema yra griežtai kontroliuojama, o galimybės investuotojams – labai apribotos, įprastų infliacijos pasekmių šalis neišvydo. Tai davė Kinijai precedento neturinčią galimybę kaupti užsienio valiutos atsargas (šiuo metu siekiančias 3 trilijonus dolelrių).

S.Johnsonas rašo, kad iš principo TVF turėtų daryti spaudimą šalims su nuvertinta valiuta. Ir fondo retorika yra ambicinga, tačiau realybė ta, kad TVF prieš Kiniją neturi jokios galios (ar prieš bet kokią šalį su einamosios sąskaitos perviršiu).

Deja, TVF kaltas ne tik dėl savo puikybės. Jo elgesys per Azijos finansinę krizę 1997-1998 m. su besivystančiomis šalimis lėmė tai, kad jos vis dar bijo, kad fondas neatstovauja jų interesams. TVF svarbiausią vaidmenį vaidina Vakarų europiečiai – itin daug jų yra ir fondo valdyboje.

Dėl to besivystančios šalys siekia užtikrinti, kad joms neprireiktų TVF pagalbos ir seka Kinijos pavyzdžiu bei kaupia einamosios sąskaitos perteklių. Praktikoje tai reiškia, kad jie stengiasi sulaikyti savo valiutą nuo brangimo.

Taip pat didelę dalį atsakomybės turėtų prisiimti ir JAV. Šalis priversta taikytis su per pastaruosius dešimt metų dėl didžiulio vartojimo išaugusiu einamosios sąskaitos deficitu. Kapitalo įplaukos plaukia iš besivystančių šalių į JAV – štai, ką reiškia turėti einamosios sąskaitos perviršį besivystančiose rinkose ir deficitą JAV. Tačiau bruto įplaukos keliauja iš besivystančių rinkų į besivystančias per stambius šiuo metu valstybių remiamus bankus tiek JAV, tiek ir Europoje. Iš tarptautinių investuotojų perspektyvos bankai, kurie yra „per stambūs, tam kad žlugtų“, yra idealios vietos padėti savo rezervus. Tačiau ką šie bankai darys su šiais pinigais?

Straipsnio puslapiai:

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas