Kiaušinių skandalas išgąsdino vartotojus

(Puslapis 1 iš 4)


Roberto Dačkaus (Fotodiena) nuotr.

Vida Tavorienė / valstietis.lt

2013-08-15 09:24

Vieno didžiausių šalies paukštynų kiaušiniuose nustačius daugiau nei leidžiama antimikrobinės medžiagos likučių, vartotojai sunerimo: kaip auginamos ir lesinamos vištos? Kokius kiaušinius ir vištieną nuolat vartojame?

Pasak specialistų, maždaug prieš 50 metų viščiukai broileriai užaugdavo per tris mėnesius, o dabar – per perpus trumpesnį laiką. Kokiomis priemonėmis šiuolaikiniai paukštynai pasiekia tokį įspūdingą produktyvumą?

Dvigubai viršijo normą

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) uždraudė realizuoti 460 tūkst. Ukmergės rajone įsikūrusio Zujų paukštyno kiaušinių. Ištyrus jų mėginius Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute, buvo nustatyta antimikrobinės medžiagos – kokcidiostatiko natrio lazalocido - likučių, kurie dvigubai viršijo leistiną normą. Šiuos kiaušinius nurodyta išimti iš prekybos ir utilizuoti.

Nustatyta, kad vištos dedeklės lesalais, kuriuose buvo antimikrobinio preparato, buvo lesinamos liepos 10–15 dienomis. Kiaušinių galiojimo terminas 28 dienos nuo kiaušinio padėjimo. Tad kiaušinių, kurių galiojimo terminas yra iki rugpjūčio 9–14 dienos, neturi likti prekybos centruose ir vartotojų šaldytuvuose.

VMVT apie užterštus kiaušinius paskelbė rugpjūčio 8 d., tad nemažai gyventojai juos jau bus suvartoję. Zujų paukštyno, per metus pagaminančio arti 60 mln. kiaušinių, direktorius Remigijus Laurinaitis „Valstiečių laikraščiui“ sakė, kad prekybos tinkle buvo likę nedaug tų partijų kiaušinių.

VMVT Veterinarijos sanitarijos skyriaus vyriausiasis veterinarijos gydytojas-valstybinis veterinarijos inspektorius Jonas Stanius sakė, kad prekybininkai vis dar randa uždraustų kiaušinių.

Pasekmės žmonių sveikatai

Gyventojai, pirkę ir suvartoję šio paukštyno uždraustų partijų kiaušinius, sunerimę: kokios pasekmės gali būti jų sveikatai? VMVT specialistai patvirtino, kad, paskelbus apie kiaušinių mėginiuose nustatytus didesnius antimikrobinių medžiagų likučius, vartotojai juos atakuoja skambučiais.

„Šių preparatų likučiai, patekę į žmogaus organizmą, veikia žarnyno mikroflorą, tad pavojus kaip ir dėl kitų antibakterinių medžiagų. Todėl ir kontroliuojama, kad jų nebūtų mėsoje, kiaušiniuose, piene ir kituose produktuose“, – „Valstiečių laikraščiui“ aiškino J.Stanius.

Anot jo, kokcidiostatiko natrio lazalocidas priskiriamas antibiotikų grupei. Paukštynuose jis dažniausiai naudojamas profilaktiškai. „Stambiuose paukštynuose, kur paukščių koncentracija yra didelė, ši medžiaga skiriama kaip profilaktikos priemonė. Tačiau šio antimikrobinio preparato dedama į jaunų vištaičių, kurios dar nededa kiaušinių, lesalus, o Zujų paukštyne tokiais lesalais lesintos vištos dedeklės. Buvo pažeista pašarų gamybos kontrolė“, – dėstė VMVT specialistas. Jis pabrėžė, kad paukštynas lesalus gamina savo pašarų gamybos ceche.

Straipsnio puslapiai:

- Vida Tavorienė

valstietis.lt

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas