Kibernetinėms atakoms Lietuva nepasiruošusi

(Puslapis 1 iš 3)


AFP/SCANPIX nuotr.

Neringa Medutytė / Ekonomika.lt

2010-11-16 18:04

Estijos kibernetinė ataka buvo didžiausia tokio tipo ataka pasaulyje. Istorijoje dar nebuvo tokio masto atakos prieš visos valstybės struktūras.

„Estijos atakoje dalyvavo tinklas „botnet“ sudarytas iš 1 mln. Kompiuterių, – pasakojo mokslininkas docentas Saulius Japertas. – Specialūs virusai buvo ruošiami iš anksto, jais užkrečiami kompiuteriai Prancūzijoje, Brazilijoje ir kitose šalyse.

Paprastas vartotojas nepastebės, kad jo kompiuteris jau užkrėstas. Pats įsilaužėlis gali nežinoti, kur yra apkrėstas kompiuteris, bet atėjus laikui duos visiems užkrėstiems kompiuteriams komandą. Lietuvoje apie 4 proc. kompiuterių jau užkrėsti botnetiniu virusu, Kinijoje – 10 proc. Tad Kinijai nebūtų sunku uždaryti ir Lietuvos išeigą į pasaulio tinklą.“

Kibernetinė ataka – kas tai?

17 metų Užsienio reikalų ministerijos (URM) sistemoje dirbęs S. Japertas siūlo remtis NATO arba JAV apibrėžimais. „Kibernetinę ataką galima suprasti kaip kibernetinę karo formą, naudojamą su fizine ataka arba be jos. Jos tikslas yra suardyti priešininkui priklausančias informacines sistemas, – sako S. Jopertas. – Kibernetinis karas, kibernetinė ataka, kibernetinė gynyba, kibernetinis terorizmas, jau yra ir kibernetinio džihado organizacijų. Kibernetinis ginklas – pats pigiausias. Čia net grupės nereikia, užtenka vieno dviejų protingų žmonių.“

Pasak jo, informacinis karas nėra tas pats, kas kibernetinis karas. Informacinis karas yra karas informacinėje erdvėje, kibernetinėje erdvėje yra tik dalis informacijos.

„Kibernetika gali būti informacinio karo dalis, bet kartu tai karas ne tik prieš informaciją, bet ir prieš technologinius įrenginius, kurie valdomi kompiuterijos, – sako S. Japertas. – Kibernetinis karas gali būti vykdamas ir, pavyzdžiui, slopinant radijo modemą. Tokiu atveju nebūtų galima naudotis internetu.“

Kibernetinės atakos žudo

 

„Lietuvoje mažai kalbama ir apie biologines priemones, – teigia S. Japertas. – Sukurti tam tikrų mikrobų, kurie ėda ne tik kompiuterių, bet ir telekomunikacinių priemonių, valdymo įrenginių elektronines plokštes. Sprogusios grafitinės bombos dulkės plačiai pasklinda, sėda ant laidų ir juos sunaikina, sudega saugikliai. Yra ir psichologinio poveikio kibernetinių atakų. „Virus 666“ gali veikti žmogų per monitorių. Jis sukelia spalvų gamą, kuri veikia žmogaus smegenis ir net gali sukelti mirtį.“

Mokslininkas tvirtina, kad atpažinti užkrėstą kompiuterį sunku. „Lietuva nei kompiuterių, nei jų elementų negamina, – pasakoja S. Japertas. –

2007 metais JAV Vyriausybė atliko tyrimą ir nustatė, kad apie 70 proc. kompiuterio dalių pagaminta trečiosiose šalyse – Kinijoje, Indijoje, Malaizijoje, arabų šalyse. Vadinasi, ten iš anksto gali būti įdėta virusų – bombų, kurios gali neatkuriamai paveikti kompiuterinį tinklą. Tyrimo išvadose tai vadinama kibernetiniu šantažu.“

Straipsnio puslapiai:

- Neringa Medutytė

Close

Į Lietuvą suplūs technologijų lyderiai: atsiskleidė ir lietuvių žinios

 Naujausias tyrimas parodė, kad lietuviai yra girdėję apie „blockchain“ ir kriptovaliutų technologijas, tačiau vis dar jomis nepasinaudoja. Ekspertai teigia, kad šiomis temomis trūksta diskusijų. Tad jau ketvirtus metus ...

Telefonų istorija: 7 telefonai, kurie paliko didžiausią pėdsaką

1983 m. metais pasirodė pirmas mobilusis telefonas. Šiandien, praėjus 35-iems metams po jo atsiradimo, šis įrenginys gerokai pasikeitė. Dabar jį vadiname išmaniuoju telefonu, kartais jis vargiai telpa mūsų kelnių ...

Į Lietuvos kelius grįžta „Google Street View“ automobiliai

 Šią vasarą Lietuvos keliuose vėl pasirodys „Google Street View“ automobiliai. Jų tikslas – atnaujinti šalies duomenis platformoje „Google Maps“. Šįkart bus koncentruojamasi į tarpmiestinių ...

Žingsniu arčiau Nobelio: profesorius V. Šikšnys įvertintas elitine 1 mln. dolerių vertės Kavli premija

Vilniaus universiteto (VU) profesorius Virginijus Šikšnys už CRISPR-Cas9, arba vadinamųjų „genų žirklių“, atradimą apdovanotas kas dvejus metus teikiama elitine Kavli premija, kurios vertė siekia 1 milijoną JAV ...

Atšilus orams: 3 patarimai, kaip apsaugoti telefoną

Meteorologai džiugina itin vasariško savaitgalio prognozėmis, todėl daugelis mintyse jau planuoja išvykas į gamtą. Šiluma, vandens telkiniai, smėlis – neatsiejami tokio laisvalaikio atributai, bet taip pat ir grėsmės ...

Atraskite Lietuvą: 5 išmanūs būdai padės suplanuoti tobulą kelionę

Pastaraisiais metais Lietuvą vis dažniau atranda ne vien svečiai iš užsienio, bet ir patys lietuviai. Ir tai tikrai nestebina: šalies miestai nuolat atsinaujina bei pasiūlo įdomių atrakcijų, šalia miškų bei ežerų dygsta ...

5 geriausi telefonai, kuriuos galite įsigyti tiesiog dabar

Atėjus laikui įsigyti naują išmanųjį, tenka spręsti nemažai klausimų: kurio gamintojo, kurios serijos bei modelio, dydžio ir net spalvos įrenginį rinktis, o gal, apskritai, dar palaukti geresnio? Jei laukti nesinori, „Tele2“ ...

Išmanus kelionių planavimas: 4 programėlės, padėsiančios sutaupyti

Atėjus šiltajam sezonui, daugelis mintyse vis dažniau kuria būsimų atostogų planus. Tačiau planuoti kryptis ir įspūdžius yra daug smagiau nei išlaidas, todėl technologijų lyderė „Tele2“ siūlo į pagalbą pasitelkti ...

Atlikite testą: ar žinote, koks turi būti slaptažodis?

Jei manėte, kad jūsų „Slaptazodis123“ yra saugus, turime jus nuliūdinti: taip nėra. Programišiai nuolat naudoja šimtų milijonų vartotojų prisijungimo duomenis tobulinant slaptažodžių spėjimo technikas, kuriant programinę ...

Trys fotografavimo telefonu klaidos, skiriančios mėgėją nuo profesionalo

Kiekviena įamžinta akimirka, jei ji pateikta tinkamai, gali būti išskirtinė. Deja, kartais plika akimi matomas vaizdas stipriai pranoksta tą, kurį išvystame telefono ekrane. Nuotraukos būna „išsiliejusios“, spalvų ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas