„Kinze Manufacturing“ viceprezidentė: lietuviai geriau supranta verslą už kitus

(Puslapis 1 iš 2)


REUTERS/SCANPIX nuotr.

Greta Jankaitytė / Ekonomika.lt

2013-06-12 17:56

Iš Rytų Europos kaimynių Lietuvą savo pirmai investicijai užsienyje JAV žemės ūkio technikos gamintoja „Kinze Manufacturing“ pasirinko dėl to, kad bendravimas su mūsų šalimi buvo geresnis nei kitose šalyse, o žmonės – geriau suprantantys verslą. Taip Ekonomika.lt interviu teigė bendrovės viceprezidentė Susanne Veatch.

Per 46 veiklos metus, tai pirma „Kinze Manufacturing“ investicija užsienyje. Kokie jūsų lūkesčiai ir tikslai?

Mes pasirinkome Lietuvą dėl daugybės priežasčių. Mes turėjome sąrašą kriterijų, pagal kuriuos rinkomės šalį. Bet taip pat mes norėjome atidaryti savo gamyklą už Ajovos ribų (kur yra mūsų būstinė ir vienintelė vieta) dėl to, kad mes labai sparčiai plečiamės tiek JAV, tiek Europoje ir Rusijoje. Taigi norėjome išplėsti savo pajėgumus bei sumažinti transportavimo kainas – labai brangu gabenti konteineriais įrangą ir tai užtrunka 6-8 savaites. Tad mūsų trys pagrindiniai tikslai: pajėgumai, plėtra, transportavimo kaštų ir trukmės mažinimas. Taip pat mes norime lokalizacijos ir štai kodėl mes pasirinkome atidaryti gamyklą Lietuvoje.

Kokie pagrindiniai iššūkiai šiame regione?

Akivaizdu, kad mums viskas čia labai nauja. Tad reikės suprasti svarbius naujos gamyklos atidarymo procesus bei suprasti papročius ir kultūrą. Taigi viską darome įprastu būdu. „Investuok Lietuvoje“ buvo labai puikus pagalbininkas, padėjo mums gerai suprasti šiuos procesus. Tai labai „versliškai“ mąstantys žmonės. Jie gerai supranta verslo, ateinančio į naują šalį, problemas ir mus jie labai maloniai sutiko ir padėjo.

Didžiausias iššūkis mums turbūt bus tai, kad mūsų būstinė yra už tūkstančių kilometrų ir reikės išmokti vykdyti veiklą kitoje gamykloje. Mes visada jų turėjome vieną, o dabar turime dvi.

Gamyklos Lietuvoje atidarymo metu minėjote, kad Lietuva iš kai kurių savo kaimyninių šalių, kuriose svarstėte investuoti, išsiskyrė savo profesionalumu. Kas padėjo susidaryti tokį įspūdį?

Tiesiog bendravimas su žmonėmis. Mūsų bendravimas su kitomis šalimis buvo labai teigiamas, bet su Lietuva jis buvo net labiau teigiamas. Mes supratome, kad čia žmonės geriau supranta verslą. Tiesiog bendraudamas su lietuviais apie verslą gali pamatyti jų žinias bei supratimą, kas ne visada pasitaikė kitose šalyse.

Lietuvoje ketinate taip pat bendradarbiauti su vietinėmis mokymo įstaigomis. Kodėl jūsų verslui tai svarbu?

Mes čia ruošiamės dirbti su universitetais dėl to paties, dėl ko mes tai darome JAV. Studentai yra potencialūs ateities darbininkai. Bet bendradarbiavimas svarbus ne tik dėl to. Mums kaip įmonei svarbu gebėti daryti įtaką švietimui, tai yra, padėti finansiškai ar suteikti prasmingų projektų, net ir tuo atveju, jei jie nedirbs „Kinze Manufacturing“. Mes jaučiame didelį poreikį jiems padėti, nes tai yra būdas kažką grąžinti atgal vietinei bendruomenei.

Straipsnio puslapiai:

- Greta Jankaitytė

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas