Kipro krizės prasmė

(Puslapis 1 iš 2)


Project-syndicate.org nuotr.

Daniel Gros / Project-syndicate.org

2013-04-18 07:40

 Kipro problemų šaknys gerai žinomos. Tai – du didieji šalies bankai, pritraukę milžiniškus indėlius iš užsienio (ypač Rusijos) ir žmonės, kurie norėjo pabėgti nuo kontrolės namuose ar kitur.

Logiškiausias sprendimas

Vėliau pajamos buvo investuotos į Graikijos vertybinius popierius ir paskolas Graikijos kompanijoms. Staiga investicijos apkarto, o Kipro bankai, naudojęsi šia strategija, tapo nemokūs, nes pradėjo žlugti Graikija. Tokioje situacijoje šaliai buvo aiškus vienas logiškas sprendimas: jei valdžia nori išsilaikyti, užsienio indėlininkai turi padengti dalį nuostolių. Tačiau sunku suvokti, kodėl Kipro vyriausybė taip priešinosi šiam žingsniui.

Vėliau priimtas sprendimas vis dėlto turi prasmės: efektyviai išnarpliotos problemos su dviem šalies bankais. Jų blogoji dalis bus atskirta ir ilgainiui mažins veiklą. Nei Kipro vyriausybė, nei Europos mokesčių mokėtojai nepajus to finansiškai. Nuostolių, atskyrus blogąją bankų dalį, patirs nedraudžiamų indėlių turėtojai. Būtent tie, kurių indėliai buvo didesni nei 100 tūkst. eurų.

Bankų krizės pamokos

Nepaisant to, kad Kipras yra per mažas, jog veiktų pasaulinę finansų rinką, šis atvejis gali tapti precedentu, kaip Europos viešosios politikos formuotojams reikėtų tvarkytis su bankininkystės problemomis ateityje. Šiuo atveju tai gali paveikti bankų sąjungos planus, kuriai reikia trijų elementų: bendro prižiūrėtojo, bendros sprendimų institucijos ir veikiančios indėlių draudimo sistemos. Kipro krizės metu buvo išmoktos visos trys šios pamokos.

Nepriklausoma priežiūra

Pirma, krizė pabrėžė, kad reikalinga viena bendra priežiūros institucija, nepriklausoma nuo vietinės įtakos ir interesų. Europos centrinis bankas niekada nebūtų leidęs Kipro bankams pritraukti tokių didelių indėlių siūlant rinkos kainą viršijančias palūkanų normas, o paskui sudėti visus kiaušinius į vieną krepšį (Graikijos). Tai buvo didžiulės rizikos strategija be jokių apsaugos priemonių.

Stiprus ECB

Antra, vyksta diskusijos, kaip sukurti bendrą problemų sprendimo mechanizmą euro zonos bankams, nors paskutiniai įvykiai parodė, kad ECB jau de facto užpildo šią nišą. Bankai neištvertų sunkumų, jei ECB neužtikrintų pagalbos gerinant jų likvidumą.

Toks galios sutelkimas nepriklausomos institucijos rankose, be abejo, nėra idealus sprendimas demokratijos akivaizdoje. Bet tai galėtų pasitarnauti kaip papildoma iniciatyva euro zonos valstybėms kurti bendrą sprendimo instituciją, kuri būtų pakankamai finansuojama ir galėtų spręsti didesnių bankų problemas.

Patikimas indėlių draudimas

Galiausiai Kipro smulkiųjų indėlininkų sukilimas parodė, kad yra reikalinga patikima indėlių draudimo sistema. ES direktyva, nustatanti apdrausti mažesnius nei 100 tūkst. eurų indėlius, dar nesuteikia europietiškos garantijos; ji tik reikalauja, kad šalys narės sukurtų indėlių draudimo sistemą nacionaliniu lygmeniu.

Straipsnio puslapiai:

- Daniel Gros

Project-syndicate.org

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas