Klimato kaita: blogiau nei manyta (4)

(Puslapis 1 iš 3)


AFP/SCANPIX nuotr.

technologijos.lt

2012-11-25 17:16

Prieš penkerius metus naujausia Tarpvyriausybinės Klimato Kaitos tarybos ataskaita piešė niūrią mūsų planetos ateitį. Klimatologams renkant įrodymus naujai ataskaitai, kuri bus pristatyta 2014, pateikiamos septynios priežastys, kodėl reikalai atrodo dar niūriau.

Arkties šilimas

Nebuvo tikimasi, kad storas Arkties vandenyno ledas ištirps iki šio šimtmečio pabaigos. Dabar, panašu, vasaromis ledas dings jau per dešimtmetį ar porą.

Dar nelabai seniai Arkties vandenyną dengė storas kelerių metų senumo ledas. Netgi vasaros pabaigoje daugiau nei pusę vandenyno paviršiaus kaustydavo ledas.

Pastaraisiais dešimtmečiais pasauliui šylant, žiemos šaltis nebesugeba kompensuoti vasaros tirpsmo. Šilumą atspindintis baltas ledas užleido vietą šilumą sugeriančiam tamsiam vandeniui; kranto zonose sniegas tirpsta vis anksčiau; daugiau šilumą sulaikančios drėgmės pateko į atmosferą; didesnės bangos ir stipresnės audros užgriūva silpstantį ledą. Dėl šių procesų Arktis ėmėšilti dvigubai sparčiau, nei bet kuris kitas planetos regionas.

Dešimtojo dešimtmečio pabaigoje jūros ledo plotas susitraukė labiausiai per pastaruosius 1400 metų. Šios vasaros pabaigoje ledas tebedengė vos ketvirtį Arkties vandenyno, rekordiškai mažai dabartinių laikų istorijoje, o bendras ledo tūris sudarė vos penktadalį buvusio prieš tris dešimtmečius. Telieka plonas, greitai ištirpstantis sluoksnis.

Tai neturėjo nutikti taip greitai. 2007 m., kai Tarpvalstybinė klimato kaitos taryba (Intergovernmental Panel on Climate Change – IPCC) paskelbė savo naujausią ataskaitą apie planetos klimato būklę, buvo sutariama, kad Arktis vasarą neišsilaisvins iš ledų iki šimtmečio pabaigos. Gal mums tiesiog nepasisekė: natūralios variacijos galėjo paspartinti ledo netekimą, stumdamos seną, storą ledą iš Arkties. Bet taip pat klimato modeliai aiškiai nepakankamai įvertino pokyčių spartą. Senesniuose modeliuose trūko svarbių detalių, pavyzdžiui, tirpsmo vandens tvenkinių ant ledo surenkamo didesnio spinduliavimo kiekio. Naujausi modeliai, kuriuose įvertinama daugiau procesų vis vien rodo, kad praeis keletas dešimtmečių, kol prasidės pirmosios vasaros be ledo. Bet jeigu remtumėmės dabartinėmis tendencijomis, tokios vasaros bus jau po dešimtmečio.

Kiek ilgai tai betruktų, nykstantis ledas turės daug netiesioginių pasekmių. Tarp jų – ekstremalesni orai šiauriniame pusrutulyje (žr. „Klimato kaita: Ekstremalūs orai“), greitesnis Grenlandijos ledo skydo tirpsmas (žr. „Klimato kaita: Jūros lygio kilimas“) ir didesnio anglies dioksido kiekio išsilaisvinimas, dabar užrakinto amžinajame įšale (žr. „Klimato kaita: Planetos atsakas“).

Gali būti ir kitų, dar nemalonesnių, siurprizų. Paulas Valdesas iš Bristolio universiteto, JK, pabrėžia, kad santykinai menki Žemės padėties pokyčiai – orbitos, vandenyno srovių ir panašiai – praeityje sukėlė dramatiškus klimato pokyčius. Pavyzdžiui, maždaug prieš 5500 metų, Šiaurės Afrikos vešlios savanos ir pelkės į Saharos dykumą pavirto per šimtmetį, o gal net per keletą dešimtmečių. Senesni klimato modeliai tokius dramatiškus pokyčius numatė tik didelių pokyčių atveju. Dar neaišku, ar naujesni modeliai šiuo atžvilgiu geresni. Jie gali teikti apgaulingą saugumo jausmą, įspėja Valdesas.

Ekstremalūs orai

Žinojome, kad globalus atšilimas padarys orus ekstremalesnius. Bet jie tampa ekstremalesni, nei kas nors prognozavo

2010 metais Rusija spirgėjo, kai temperatūra kai kuriuose miestuose pasiekė beveik 40 °C. 2011-aisiais „Švilpiko dienos pūga“ užklojo rytinę JAV ir Kanados dalį storu sniego sluoksniu. Šiais metais irgi buvo ekstremalių orų, nuo vasaros potvynių JK iki milijonams JAV gyventojų elektros tiekimą nutraukusių audrų per rekordus mušančią karščio bangą – ir, žinoma, katastrofiškos superaudros Sandy žalos.

Tokie įvykiai tikėtini. Šylančiame pasaulyje besitraukiantys lietūs ir paspartėjęs garavimas sukels daugiau sausrų. Šiltesnė atmosfera išlaiko daugiau vandens, tad lietūs intensyvės.

Sudėtinga, nors ir įmanoma, pasakyti, kiek atskirus įvykius lemia klimato kaita. Paprasčiau stebėti bendro skaičiaus augimą. Netgi pastarosios IPCC ataskaitos 2007-aisiais metu, ekstremalių karščių, sausrų ir liūčių tendencijos aiškiai rodė augimą.

Šios tendencijos ne tik tęsiasi, tačiau oras taip pat tampa netgi ekstremalesnis, nei prognozuota. Pavyzdžiui, Australijos Sandraugos mokslinių ir pramoninių tyrimų organizacijos (Australian Commonwealth Scientific and Industrial Research Organisation – CSIRO) šiais metais atlikta okeanų druskingumo kaitos 1950 – 2000 metais duomenų analizė parodė, kad pasaulinis vandens ciklas – vandens garavimo ir lietaus intensyvumas – išaugo dvigubai sparčiau, nei prognozavo globalaus klimato simuliacijos modeliai. Taivano ir Kinijos mokslininkų atliktas tyrimas parodė, kad lietaus intensyvumas per pastaruosius tris dešimtmečius buvo laipsnio eilėmis didesnis, nei numatė pasaulinio klimato modeliai. Tokios nenormalios Europą 2003-aisiais ir 2010-aisiais užklupusios karščio bangos buvo prognozuojamos tik šimtmečio pabaigoje.

Klimatologė Jennifer Francis iš Rutgers universiteto mano, kad Arkties šilimas (žr. „Klimato kaita: Arkties šilimas“) galėtų tai iš dalies paaiškinti. Temperatūrų skirtumui tarp šiaurės ašigalio ir tropikų mažėjant, ašigalių atmosferos srovės, gainiojančios orų sistemas, keičia kryptis ir silpnėja. Tai reiškia, kad orai bus labiau linkę „užstrigti“ kurioje nors vietoje. „Dėl rekordus mušančio Arkties ledo netekimo šią vasarą, tikėčiausi kad atmosferos srautai visame šiauriniame pusrutulyje patieks ekstremalių orų asorti,“ spėja Francis. Toks blokavimas srautų blokavimas privertęs Sandy'ę netikėtai pasukti prie JAV rytinės pakrantės, tikriausiai susijęs su Arkties ledų tirpimu.

Praeities klimato tyrimai rodo, kad ateityje orai gali būti dar nuožmesni. Pavyzdžiui, laikotarpiu tarp 5 ir 3 milijonų metų iki mūsų dienų pasaulis buvo nuo 2 °C iki 4 °C šiltesnis, nei dabar. Remiantis Kerry'io Emanuelio iš MIT ir jo kolegų atliktu tyrimu, paskelbtu 2010 m, gausėjantys uraganai pakeitė šilumos pasiskirstymą vandenynuose ir galiausiai staiga pervertė Žemės klimatą į kitą būseną, kur tropikai buvo šiltesni ir daug daugiau uraganų vykdavo daug didesniame plote, nei dabar. „Manau, labai gali būti, kad uraganai nulems klimato kaitą per kitus keletą šimtmečių,“ sako Emanuelis. „Tenoriu, kad geriau suprastumėme problemą.“

Smūgis maisto gamybai

Anksčiau šiais metais buvo prognozuojama, kad JAV derlius bus rekordiškas, kadangi ūkininkai pasodino daugiau, tikėdamiesi pasinaudoti kylančiomis kainomis. Tačiau derlius sumažėjo dėl sausros ir rekordinio karščio. JK iškilo kita problema – derlius sumažėjo dėl pernelyg gausaus lietaus. Ekstremaliems orams niokojant derlių ir kituose regionuose, pasaulinės maisto kainos vėl šauna į aukštumas.

Tai neatitinka 2007-ųjų IPCC ataskaitos, kurioje prognozuota, kad pasaulinei temperatūrai pakilus 1,5 °C ar daugiau virš priešindustrinės eros lygio, šiluma ir aukštesnis CO2 lygis padidins derlius bent jau vidutinėse platumose. Buvo tikimasi, kad derlių smarkiai sumažintų tik daugiau, nei 3,5 °C atšilimas.

Straipsnio puslapiai:

technologijos.lt

Close

Į Lietuvą suplūs technologijų lyderiai: atsiskleidė ir lietuvių žinios

 Naujausias tyrimas parodė, kad lietuviai yra girdėję apie „blockchain“ ir kriptovaliutų technologijas, tačiau vis dar jomis nepasinaudoja. Ekspertai teigia, kad šiomis temomis trūksta diskusijų. Tad jau ketvirtus metus ...

Telefonų istorija: 7 telefonai, kurie paliko didžiausią pėdsaką

1983 m. metais pasirodė pirmas mobilusis telefonas. Šiandien, praėjus 35-iems metams po jo atsiradimo, šis įrenginys gerokai pasikeitė. Dabar jį vadiname išmaniuoju telefonu, kartais jis vargiai telpa mūsų kelnių ...

Į Lietuvos kelius grįžta „Google Street View“ automobiliai

 Šią vasarą Lietuvos keliuose vėl pasirodys „Google Street View“ automobiliai. Jų tikslas – atnaujinti šalies duomenis platformoje „Google Maps“. Šįkart bus koncentruojamasi į tarpmiestinių ...

Žingsniu arčiau Nobelio: profesorius V. Šikšnys įvertintas elitine 1 mln. dolerių vertės Kavli premija

Vilniaus universiteto (VU) profesorius Virginijus Šikšnys už CRISPR-Cas9, arba vadinamųjų „genų žirklių“, atradimą apdovanotas kas dvejus metus teikiama elitine Kavli premija, kurios vertė siekia 1 milijoną JAV ...

Atšilus orams: 3 patarimai, kaip apsaugoti telefoną

Meteorologai džiugina itin vasariško savaitgalio prognozėmis, todėl daugelis mintyse jau planuoja išvykas į gamtą. Šiluma, vandens telkiniai, smėlis – neatsiejami tokio laisvalaikio atributai, bet taip pat ir grėsmės ...

Atraskite Lietuvą: 5 išmanūs būdai padės suplanuoti tobulą kelionę

Pastaraisiais metais Lietuvą vis dažniau atranda ne vien svečiai iš užsienio, bet ir patys lietuviai. Ir tai tikrai nestebina: šalies miestai nuolat atsinaujina bei pasiūlo įdomių atrakcijų, šalia miškų bei ežerų dygsta ...

5 geriausi telefonai, kuriuos galite įsigyti tiesiog dabar

Atėjus laikui įsigyti naują išmanųjį, tenka spręsti nemažai klausimų: kurio gamintojo, kurios serijos bei modelio, dydžio ir net spalvos įrenginį rinktis, o gal, apskritai, dar palaukti geresnio? Jei laukti nesinori, „Tele2“ ...

Išmanus kelionių planavimas: 4 programėlės, padėsiančios sutaupyti

Atėjus šiltajam sezonui, daugelis mintyse vis dažniau kuria būsimų atostogų planus. Tačiau planuoti kryptis ir įspūdžius yra daug smagiau nei išlaidas, todėl technologijų lyderė „Tele2“ siūlo į pagalbą pasitelkti ...

Atlikite testą: ar žinote, koks turi būti slaptažodis?

Jei manėte, kad jūsų „Slaptazodis123“ yra saugus, turime jus nuliūdinti: taip nėra. Programišiai nuolat naudoja šimtų milijonų vartotojų prisijungimo duomenis tobulinant slaptažodžių spėjimo technikas, kuriant programinę ...

Trys fotografavimo telefonu klaidos, skiriančios mėgėją nuo profesionalo

Kiekviena įamžinta akimirka, jei ji pateikta tinkamai, gali būti išskirtinė. Deja, kartais plika akimi matomas vaizdas stipriai pranoksta tą, kurį išvystame telefono ekrane. Nuotraukos būna „išsiliejusios“, spalvų ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas