Ko trūksta, kad būtume inovatyvi šalis?

(Puslapis 1 iš 2)


Bendrovės nuotr.

Ekonomika.lt

2014-10-06 14:01

Inovacijos neginčijamai laikomos esmine socialinio progreso ir ekonomikos augimo sąlyga. Jos skatina spartesnį produktyvumo ir atlyginimų augimą, naujų darbo vietų kūrimą, šalies ūkio tarptautinio konkurencingumo stiprėjimą. Tai suvokdamos šalys skiria didžiules pastangas ir milžiniškas lėšas siekdamos paskatinti naujų idėjų kūrimą. Lietuva taip pat siekia tapti inovatyvia valstybe, bet ar siekiant šio tikslo einama teisingu keliu? Kokie esminiai veiksniai lemia šalies inovatyvumą ir ar šiandieninė švietimo sistema ugdo kūrybingą ateities inovatorių kartą?

Dėl minėto teigiamo inovacijų poveikio ekonomikos augimui ir žmonių gerovei valstybės neretai skiria ypač didelį dėmesį moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai (MTEP). Lietuvos 2007-2013 m. ES struktūrinės paramos panaudojimo strategijoje buvo iškeltas tikslas iki 2013 m. padidinti šalies MTEP išlaidas iki 2,2 proc. BVP. O per 2007-2013 m. MTEP projektams finansuoti iš struktūrinių fondų vien verslui buvo skirta daugiau nei 0,5 mlrd. litų.

Tačiau nepaisant šių iškeltų tikslų ir įdėtų pastangų, bendros išlaidos MTEP Lietuvoje išlieka apgailėtinai mažos – 2012 m. jos siekė tik 0,9 proc. BVP ir buvo daugiau nei dukart mažesnės už ES vidurkį. Beje, šių išlaidų efektyvumas yra ne tik žemiausias tarp Baltijos šalių, bet ir vienas žemiausių ES – 2012 metais vienai Europos patentų biurui pateiktai patento paraiškai teko 16 mln. eurų MTEP išlaidų, tuo tarpu ES vidurkis siekė mažiau nei 5 mln. eurų. Svarbu paminėti ir tai, kad Lietuvoje, kitaip nei Vakarų Europos šalyse, verslo įmonėms tenka tik menka dalis MTEP veiklos – daugiausiai MTEP veiklų vykdo valstybinės įstaigos ir aukštojo mokslo institucijos. Viena iš to priežasčių yra tai, jog į MTEP dažniausiai investuoja didelės inovatyvios tarptautinės įmonės, o mes jų Lietuvoje vis dar turime mažai.

Tiesa ta, kad MTEP išlaidų rodikliai Lietuvoje jau ilgą laiką nepasiekia strategijose iškeltų tikslų, tačiau ir toliau bandoma jų siekti nepasiteisinančiomis priemonėmis. Visgi aklas MTEP rodiklių siekimas primena bandymą nusipirkti universiteto baigimo diplomą, apeinant patį mokymosi procesą. Mažos MTEP išlaidos yra žemo šalies inovatyvumo lygio rezultatas, o ne priežastis, tad dar didesnių valstybės biudžeto ir ES fondų lėšų nukreipimas į „prioritetines“ MTEP sritis situacijos iš esmės nepakeistų. Todėl valstybė turėtų analizuoti tokių prastų rezultatų priežastis ir ieškoti kitų būdų, kaip pakelti šalies inovatyvumą.

Šalies inovatyvumo lygį iš esmės lemia du paprasti veiksniai – žmonių kūrybiškumas ir sąlygos idėjoms įgyvendinti. Pastarasis veiksnys apima įvairius inovacijoms svarbius aplinkos elementus – infrastruktūrą, institucijų kokybę, reguliacinius barjerus, finansų rinkų išsivystymą, darbo rinką, talentų gausą ir kita. Šie elementai yra svarbūs, ir Lietuva šioje srityje tikrai dar gali tobulėti. Tačiau būtina pabrėžti – jie negarantuoja sėkmės, jeigu visuomenė yra nepakankamai kūrybinga. Šalies sėkmė inovacijų srityje didžiąja dalimi priklauso nuo žmonių sugebėjimo kurti, kritiškai mąstyti, komunikuoti ir pritaikyti žinias ir idėjas darbo aplinkoje ir visuomenėje.

Straipsnio puslapiai:

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas