Ko žmonės ieško Darbo biržoje?

(Puslapis 1 iš 2)


pinigukarta.lt nuotr.

Atnaujinta:2019-10-15 17:23

Rūta Vainienė / LLRI

2010-09-07 18:01

Darbo birža, spėju yra antroji valstybinė institucija po Mokesčių inspekcijos pagal apsilankiusių žmonių skaičių. Pranešama, kad rugsėjo 1 d. šalyje buvo registruota 319,8 tūkst. bedarbių, arba 14,8 proc. visų darbingų šalies gyventojų. Turbūt pirmą kartą Lietuvos istorijoje tiek žmonių mynė Darbo biržos slenksčius, laukė eilėse. Ko žmonės eina į darbo biržą ir ko ten ieško?

 

Na, kadangi tai - Darbo birža - tikėtina, kad žmonės ten turėtų ieškoti darbo. Padėti žmonėms greičiau įsidarbinti, o darbdaviams susirasti darbuotojų - tai lyg ir pagrindinis Darbo biržos tikslas. Keista, bet tam, kad susirastum darbą, Darbo biržos reikia mažiausiai. Labai daug žmonių, nebūtinai bedarbių, bet ir norinčių pakeisti darbą, jį randa per privačias įdarbinimo agentūras, per internetinius tinklapius, galų gale, nepralenkiamas yra senasis „iš lūpų į lūpas" kanalas. Darbuotojų ieškantys darbdaviai irgi pasikliauja ne vien valstybinės Darbo biržos pasiūlymais, o tam tikrais atvejais, ieškodami kvalifikuotų specialistų ar vadovų, Darbo biržą visai aplenkia. Į Darbo biržą eina ne tie žmonės, kurie ieško tik darbo - nes Darbo birža nėra nei darbdavys, nei rezultatyviausias įdarbinimo tarpininkas.

Nevyniokime į vatą - į valstybinę Darbo biržą žmonės eina užsiregistruoti, įgyti bedarbio statusą. Kai kurie Darbo biržos durų varstytojai darbo neieško ir rasti nenori. Kai kas jų dirba neoficialiai, o kai kas džiaugiasi, kad bedarbio pašalpa kartu su socialinėmis garantijomis tam tikrą laiką yra geriau nei anksti keltis į darbą už tą pačią sumą. Darbo birža - ne darbuotojo ir darbdavio susitikimo vieta, o visų pirma - bedarbio ir valstybės. Valstybė bedarbiams suteikia tam tikrų socialinių garantijų, tačiau pastarojo meto Darbo biržos „mados" jau yra kitos. Bedarbio statusas žmogų apsaugo nuo tos pačios valstybės sukurtų, nebijokime pasakyti, kvailų, apmokestinimo taisyklių.

Bedarbio statusas visų pirma išvaduoja nuo privalomojo sveikatos draudimo įmokų. Būtent dėl šios priežasties šiemet Darbo biržą užplūdo itin didelis studijas baigusiųjų būrys. Pirmas žingsnis peržengus mokymo įstaigos duris jiems buvo būtent Darbo birža. Net jei studentas žino, kad studijas pabaigęs pavasarį, jis dirbs rudenį, į Darbo biržą vis vien verta užsukti, kad sutaupytum 72 litus per mėnesį. Šis studentas net nėra bedarbis, nes darbo jis neieško, tačiau pirmasis įrašas jo darbo istorijoje bus būtent toks. Peržiūrėjau Vyriausybės pasiūlymus Seimo rudens sesijos programai - jokių privalomojo sveikatos draudimo pakeitimų asmenims, neturintiems darbo ar kitų apmokestinamųjų pajamų nenumatyta. Į Darbo biržą ir toliau žmonės eis aplinkiniu būdu išspręsti sveikatos draudimo įmokos problemų.

Registracija Darbo biržoje palengvina valdžios uždėtą naštą verslo liudijimų turėtojams. Jiems vizitas į Darbo biržą sutaupo pajamų mokesčio. Tik štai niekaip nesuprantama, kodėl „atsileisti" nuo šių įmokų leidžiama tik po vizito į Darbo biržą. Tą pačią informaciją apie Vardenį Pavardenį Sodros duomenų bazėje mato toji pati Mokesčių inspekcija, kurioje reikėtų apsilankyti, kad sumokėtum mokestį. Tačiau dabar institucijos yra dvi - viena mokesčiams sumokėti, kita - mokesčiams nemokėti, pastaroji dar vadinasi Darbo birža. Tikiu, kad žmonės joje dabar daug darbo turi, tik tuo ji ir yra „darbo".

Straipsnio puslapiai:

- Rūta Vainienė

LLRI

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

Nerijus Mačiulis. Neigiamos neigiamų palūkanų pasekmės

 Jau beveik dešimtmetį gyvename itin žemų palūkanų eroje – paskolos niekada istorijoje nebuvo tokios pigios. Kokios to priežastys ir pasekmės, ir kada tikėtina šios gadynės pabaiga? Teiginys, kad skolintis šiais ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas